-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Iš parko išsikrausčius statybininkams su savo sunkiąja technika, pieva, kur kadaise liepsnodavo Joninių laužai, atsidūrė po vandeniu.
Ten, kur iki Skaistakalnio parko atnaujinimo liepsnodavo Joninių laužai, o karštomis vasaros dienomis panevėžiečiai priguldavo pasikaitinti saulėje, dabar telkšo balos.
Šlapyne virtusi vieta – prie Skaistakalnio kalnelio, kur anksčiau būta betoninės estrados.
Kad atnaujintame Skaistakalnio parke su sutvarkytais pėsčiųjų ir dviračių takais, naujais suoleliais, moderniais šviestuvais, patraukliomis sporto bei žaidimų aikštelėmis atsirado ir probleminė vieta, dėmesį atkreipė panevėžietė senjorė Julija Dailindienė.
Į renesansą išgyvenantį seniausią miesto parką atėjusi pasivaikščioti J. Dailindienė nustebo, kad pievoje, kurioje vasarvidžiu panevėžiečiai rinkdavosi švęsti Joninių, vaišindavosi ant išrikiuotų stalų išrikiuotais skanėstus, dabar telkšo didžiulės balos.
„Negi šoksime taškydami balas?“ – susirūpino J. Dailindienė.
Į Skaistakalnio parką pasivaikščioti ji sako ateinanti dažnokai.
Panevėžietė prisimena toje pačioje pievoje balas telkšojus ir praėjusį rudenį, kiek pradžiūvusios jos buvo sausą šiųmetį pavasarį.
„O dabar kiek palijo ir vėl balos. Girdėjau, kaip mama perspėjo žaidžiančius vaikus, kad tik nenuridentų kamuolio į pievą, nes reikės iš balos pasiimti“, – atkreipė dėmesį panevėžietė.
Skaistakalnio parke pievą, kur vykdavo renginiai, dabar po lietaus apsemia vanduo. P. ŽIDONIO nuotr.
Skaistakalnio parko sutvarkymo projektą rengusios mažosios bendrijos „Pupa-strateginė urbanistika“ vadovas Tadas Jonauskis svarsto, kad balos galbūt atsirado dėl to, jog pievelėje šalia kalniuko statybininkai buvo įsirengę statybų aikštelę, o ten ilgai stovėjus statybinei technikai žemė susispaudė ir tapo užliejama.
„Jei bus nustatyta, kad į šlapiuojančią pievą tereikia privežti grunto, problema išsispręstų nesunkiai. Tačiau jei tai lietaus vandens nutekėjimo problema, situacija sudėtingesnė.“
T. Stanikūnas
Architekto nuomone, tokiu atveju problemą tektų spręsti pievą užpilant ir ją paaukštinant specialiu gruntu.
Pasak T. Jonauskio, kuriant Skaistakalnio viziją, norėta, kad jis išliktų kuo natūralesnis ir žalesnis. Lietaus nuotekų tinklai jame neprojektuoti.
Už Skaistakalnio sutvarkymą atsakingas Panevėžio savivaldybės specialistas Tadas Stanikūnas teigė matantis dvi balų atsiradimo priežastis.
Pirmoji – jau T. Jonauskio paminėta: susispaudęs gruntas dėl toje vietoje ilgai stovėjusios statybinės technikos, statybinių vagonėlių, buvusios supiltos didžiulės žvyro krūvos.
Antroji priežastis galėtų būti toji, kad įrengus pėsčiųjų ir dviračių taką šis buvo iškeltas, o pati pieva liko žemiau, tad palijus joje ir renkasi vanduo, neturintis kur nutekėti.
„Jei bus nustatyta, kad į šlapiuojančią pievą tereikia privežti grunto, problema išsispręstų nesunkiai. Tačiau jei tai lietaus vandens nutekėjimo problema, situacija sudėtingesnė. Skaistakalnyje įrengti lietaus nuotekų tinklus kainuotų tikrai nemažai, tad panevėžiečiams turbūt teks susitaikyti su bala, o Jonines ir kitas šventes švęsti, laužus deginti kitoje vietoje“, – svarstė T. Stanikūnas.
Anot jo, Skaistakalnio pieva – ne kokia centrinė miesto aikštė, o į gyvenimą žvelgti galima paprasčiau ir mažiau nerimauti dėl drėgnos pievos.
Ekspertizė parodė, kad Skaistakalnio tiltui reikalingas išties rimtesnis remontas, nei buvo planuota. P. ŽIDONIO nuotr.
Didesnį galvos skausmą parko atnaujinimo prižiūrėtojams kelia ne šlapia pieva, o į Skaistakalnį vedančio pėsčiųjų tilto remontas.
Pasak T. Stanikūno, šis tiltas jau prieš metus turėjo būti sutvarkytas, visuomenei pristatytas ir atvertas.
Tačiau jį ėmęsi tvarkyti Panevėžyje įsikūrusios statybų įmonės „Dujotiekio statyba“ meistrai netruko įsitikinti, kad pažeistos tilto konstrukcijos ir reikalingas kapitalinis remontas.
Kad tikrai tuo įsitikintų, miesto Savivaldybės administracija buvo užsakiusi ekspertinį tyrimą. Šis patvirtino, kad statybininkai teisūs.
„Kaip tik dabar „Pupa-strateginė urbanistika“ rengia tilto kapitalinio sutvarkymo projektą. Projektas privalo būti baigtas iki liepos pabaigos, o tuomet statybininkai per tris mėnesius žada kapitališkai suremontuoti tiltą bei baigti dviejų nusileidimų nuo jo statybą“, – aiškino T. Stanikūnas.
Projekto vadovas sako turintis vilties, kad darbai bus baigti ir tiltas į Skaistakalnį atvertas dar šiemet.
Tiltą užbaigs du nusileidimai į parką. Planuojama, kad pievoje tarp jų panevėžiečiai rengs šventes, o rampos taps savotiška arena.
Viso Skaistakalnio parko sutvarkymo pabaiga numatyta 2022-ųjų lapkričio 31-ąją.
Tokią datą patvirtinusi Projektų valdymo agentūra, vertinanti, kaip panaudojamos ES finansuojamų projektų lėšos.
Skaistakalnio parkui sutvarkyti skirta kiek daugiau nei trys milijonai eurų, iš jų ES lėšos – 2,6 milijono eurų, kiti pinigai – iš šalies bei Panevėžio biudžetų.
T. Jonauskio teigimu, ekspertams nustačius, kad korozijos pažeistos Skaistakalnio tilto konstrukcijos, architektams tenka įdėti nemažai darbo projektuojant pastarųjų sutvirtinimą.
Pasak architekto, statybininkams teks tvirtinti ir tilto pamatus, ir kolonas, ir jo arkas, o tai – nemažas ir nepigus darbas.
Tilto remontą Savivaldybei teks apmokėti jau iš savo biudžeto.
T. Jonauskio teigimu, iš panevėžiečių sulaukta pastabų ir dėl naujų suolelių, mat šie neturi atramų. Architektas patvirtino, jog bus pateikti pasiūlymai, kaip pritvirtinti atramas.
Komentarai
-
- tomazas
- 20:05 2022.06.12
Rodyti visus komentarus (1)jonines niekada nebuvo miesto svente, tai sena kaimo svente, taip kad kas norit autentikos tai pirmyn i kaimus, o dar geriau i latvija, pamatysite kaip is tikro yra svenciamos jonines, prie ko cia miestas su tis joniniu lauzais