Pedagogai mokosi buhalterijos

Pedagogai mokosi buhalterijos

Panevėžio apskaitos centrui prabilus apie buhalterių trūkumą, didelius darbo krūvius ir iš kai kurių švietimo įstaigų perimtą neskaidrią buhalteriją, pedagogų bendruomenėje kilo nemenkas ažiotažas.

Mokytojai ir švietimo įstaigų vadovai piktinasi, esą jie patys turi tapti buhalteriais, kad susiskaičiuotų dažnokai vėluojančius atlyginimus, o popierizmo irgi padaugėjo.

Kaip pasakojo vienoje miesto mokyklų dirbanti savo pavardės nenorėjusi viešinti pedagogė, pradėjus dirbti Apskaitos centrui, ji dar nėra gavusi nė vieno algalapio, kuriame būtų teisingai suskaičiuotas darbo užmokestis.

Nors centro darbuotojai ir ištaiso savo klaidas, tačiau, pasak mokytojos, tą padaro tik po kelių prašymų.

„Kai naujas mėnuo, ir klaidos. Jeigu pats nesusiskaičiuotum, tai ir negautum savo uždirbtų pinigų. Bet mes juk mokytojai, ne buhalteriai. Galiausiai eilinį kartą paprašius ištaisyti klaidą, man buvo pasiūlyta pavasarį deklaruoti mokesčius ir taip atgauti neišmokėtą atlyginimo dalį“, – piktinosi pedagogė.

Mokyklose ir darželiuose darbo netekę buhalteriai Apskaitos centrą aplenkia ratu, mat už tokį pat darbą čia siūlomas mažesnis atlyginimas nei ankstesnėje darbovietėje, o tvarkyti tenka dviejų įstaigų buhalterinę apskaitą.

Prie vairo užrištomis akimis

Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Zina Stripeikienė tikina, kad centralizavus švietimo įstaigų buhalteriją jaučiama nuolatinė įtampa – darbuotojai kiekvieną mėnesį varsto jos kabineto duris dėl neteisingai apskaičiuotų atlyginimų.

Apskaitos centras teisinasi, kad daugiausia klaidų atsiranda dėl jiems perduotos nesutvarkytos buhalterijos, tačiau Z. Stripeikienė tikina, jog „Šaltinio“ buhalterė, prieš pereidama dirbti į tą patį Apskaitos centrą, jam perdavė visus dokumentus tvarkingai.

„Didžiausios klaidos ir nesusipratimai iškyla skaičiuojant atlyginimus. Esame nuolatiniai tarpininkai tarp Apskaitos centro ir mokytojų, nes gavę neteisingai apskaičiuotą algą pirmiausia ateina pas direktorę. O aš turiu atsakyti į klausimus, į kuriuos nežinau atsakymo, nes atlyginimus skaičiuoju ne aš, o specialistai. O ir neprivalau žinoti visų skaičiavimo formulių ir kitų niuansų“, – kalbėjo Z. Stripeikienė.

„Apskaitos centras gyvuoja tik penktą mėnesį, norisi iš pedagogų ir šiek tiek supratingumo.“

R. Paulauskienė

Anot jos, problemų kyla ne tik dėl klaidų skaičiuojant pedagogų atlyginimus, bet ir atsiradusio papildomo darbo krūvio patiems vadovams.

Direktorė neslepia, jog nesant buhalterės pašonėje, tapo sudėtingiau planuotis išlaidas. Ne kartą buvę ir taip, kad į Apskaitos centrą išsiųsti buhalteriniai dokumentai pasimetė.

„Kaip mokyklos vadovė, jaučiuosi tarsi miesto gatvėmis vairuočiau automobilį užrištomis akimis. Dabar tenka atlikti daugybę darbų, kurių anksčiau nedarėme. Anksčiau šalia turėjome buhalterius, jie ne tik atlikdavo įvairius skaičiavimus, bet ir mus, vadovus, konsultuodavo buhalteriniais klausimais, gerokai greičiau ir lengviau išspręsdavome problemas. O telefonu sutvarkyti tam tikrų klausimų ne visuomet įmanoma“, – kalbėjo Z. Stripeikienė.

Dirba ir naktimis

Anot „Šaltinio“ progimnazijos direktorės, su Apskaitos centro darbuotojais jie sutaria puikiai, tačiau nerimą kelia, kad mokyklai priskirtas specialistas nenuspręstų išeiti iš darbo.

Z. Stripeikienė neatmeta, kad tokia tikimybė labai didelė, mat darbuotojų kaita centre milžiniška.

„Suprantu, kad ir Apskaitos centro darbuotojams labai sunku. Jie nemato visumos, nežino individualių įstaigos specifinių dalykų, pavyzdžiui, vykdomų projektų. Centre dirbančių buhalterių krūvis beprotiškas. Jeigu žmonės atlyginimus skaičiuoja naktimis, natūralu, kad tokiu atveju ir klaidų tikimybė didesnė“, – kalbėjo „Šaltinio“ direktorė.

Anot jos, švietimo įstaigų buhalterijos centralizavimas turėjo palengvinti direktorių darbą, bet kol kas yra priešingai. Ji pati priklauso darbo grupei, kuri turi parengti susitarimus su švietimo įstaigomis, Apskaitos centru ir Panevėžio savivaldybe, kad būtų reglamentuotas visas procesas, numatytos atsakomybės.

Z. Stripeikienė viliasi, kad atsiradus daugiau aiškumo susistyguos ir Apskaitos centro darbas.

Z. Stripeikienė teigia, jog, kaip mokyklos vadovė, jaučiasi tarsi miesto gatvėmis užrištomis akimis vairuotų automobilį. „Sekundės“ nuotr.

Ratas apsisuko

Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas mano, kad buvo galima numatyti „pavojus“ centralizavus švietimo įstaigų buhalteriją ir jų buvo galima išvengti neskubant.

„Manau, su šiuo projektu paskubėta, gal pirmiausia reikėjo išbandyti su keliomis mokyklomis, o po metų žiūrėti, kokios bėdos išryškėjo. Kone prieš tris dešimtmečius buvome keturios pirmosios mokyklos, kurios išėjo iš centralizuotos buhalterijos ir tuo labai džiaugėsi, o dabar ratas apsisuko ir grįžome atgal“, – svarstė R. Dambrauskas.

Jo teigimu, centralizavus švietimo įstaigų buhalteriją iš esmės niekas nepasikeitė – sąskaitos ir toliau plaukia į mokyklą.

Tačiau atsirado papildomo biurokratinio popierizmo – dabar tam, kad būtų galima įstaigos vadovui patvirtinti sąskaitą banke, pirmiausia ją turi apdoroti Apskaitos centras.

„Anksčiau nuvažiuodavome į parduotuvę reikalingų priemonių ir be problemų jų nusipirkdavome, o dabar to negalime padaryti, jeigu neturime išankstinių sutarčių. Pirma reikia išrašyti išankstinę sąskaitą, o tik po to įsigyti prekes. Popierizmo padaugėjo“, – pastebi R. Dambrauskas.

Laukia, kada pagerės

Pasak R. Dambrausko, mokyklų direktoriai, kaip asignavimų valdytojai, turi viską žinoti apie finansinius srautus, tačiau dažniausiai jie nėra buhalterijos specialistai.

„Mokyklų vadovai turi rūpintis kitais dalykais – kaip mokytojų rasti, kaip suvaldyti vaikus, siekti geriausių mokymosi rezultatų ir ugdyti jaunąją kartą. Bet dabar didelę dalį laiko, ypač metų pabaigoje, turi persikvalifikuoti į buhalterius. Ateityje gal viskas bus gerai, bet dabar tikrai yra problemų“, – pripažįsta R. Dambrauskas.

J. Balčikonio gimnazijos direktoriaus teigia pačiam Apskaitos centrui priekaištų neturintis, tačiau stebisi, kad metų pabaigoje iš Savivaldybės Audito skyriaus sulaukė klausimyno, kaip mokykla atlieka apskaitą, nors buhalterių mokykloje neliko nuo rudens.

„Mes pretenzijų Apskaitos centrui neturime, gal tiesiog geros buhalterės pakliuvo, atlyginimai irgi nevėluoja. Apie tai daug diskutavome su miesto vadovais, bet jie siūlo dar palaukti, viskas susitvarkys. Gal vėliau ir susitvarkys, bet dabar įtampų tikrai daug“, – sakė R. Dambrauskas.

R. Dambrauskas mano, kad buvo galima numatyti „pavojus“ centralizavus švietimo įstaigų buhalteriją ir jų buvo galima išvengti neskubant. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Nori supratingumo

Panevėžio apskaitos centro direktorė Rasa Paulauskienė pripažįsta, kad įstaigos pirmąjį darbo mėnesį atlyginimai švietimo darbuotojams išties vėlavo.

Mokytojai buvo įpratę darbo užmokestį gauti pirmomis mėnesio dienomis, bet nuo rugsėjo 1-osios perėmus visą buhalteriją iš mokyklų ir darželių, atlyginimų apskaičiavimas užtruko.

„Su įstaigomis susitarėme, kad atlyginimai mokami 11 mėnesio dieną, o avansai – 22 dieną. Jeigu ši diena sutampa su savaitgalio dienomis, mokėjimai persikelia į kitą darbo dieną. Jeigu žmogus turi sąskaitą kitame banke, atlyginimą gauna dar kitą darbo dieną“, – paaiškino Apskaitos centro direktorė.

Ji neneigė, kad klaidų apskaičiuojant darbo užmokestį išties pasitaiko. Pagrindinė priežastis – kompetentingų buhalterių trūkumas. Šią savaitę taip pat buvo organizuotas dar vienas konkursas, tačiau kandidatams pritrūko kompetencijos.

„Paskyrus mentorių galėtume užsiauginti puikius specialistus, bet kol perpras darbo specifiką, natūralu, kad klaidų pasitaikys. Buhalteris, dirbantis vienu etatu, turi apskaičiuoti atlyginimą 365 žmonėms, vadinasi, per tiek darbuotojų gali būti klaidų. Tai žmogiška, tik kažkodėl į tokias klaidas reaguojama daug jautriau, nei kad buhalteriui dirbant toje pačioje darbovietėje“, – pastebi R. Paulauskienė.

Jos teigimu, nors dėl neteisingai apskaičiuoto darbo užmokesčio linksniuojami jų specialistai, tačiau dažnai klaidų atsiranda dėl neteisingai pateiktų dokumentų. Pavyzdžiui, apskaitos žiniaraštyje nurodyta viena informacija, įsakyme – kita. Tuomet tenka kalbėtis su švietimo įstaigos vadovais, ieškoma būdų, kaip tas klaidas ištaisyti.

„Niekas klaidų specialiai nedaro. Jų pasitaiko tiek iš mūsų, tiek iš švietimo įstaigų pusės“, – sakė R. Paulauskienė.

Anot jos, didelė problema ta, kad net geri specialistai, neatlaikę pedagogų nuolatinių pretenzijų ir spaudimo, nusprendžia mesti darbą.

„Per išbandymo laikotarpį žmogus gali pasakyti, kad išeinu, ir jau kitą dieną nebeateiti į darbą. Tokiu atveju nelieka nieko kito, kaip išėjusiojo krūvį perkelti kitiems specialistams. Neturime nusistovėjusio kolektyvo. Viena to iš priežasčių – nuolatiniai skambučiai ir reiškiamas nepasitenkinimas dėl neteisingai apskaičiuoto atlyginimo, netgi jei būna gerai apskaičiuotas. Apskaitos centras gyvuoja tik penktą mėnesį, norisi iš pedagogų ir šiek tiek supratingumo“, – teigė R. Paulauskienė.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų