Pavasario grožis gali būti pavojingas

Nors ir nedrąsiai, į Lietuvą pagaliau ateina pavasaris. Naktimis šaltukas dar neleidžia įšalui pasitraukti, tačiau dienomis jau maloniai šildo saulė. Tad jau galima stebėti tik šiam metų laikui būdingą reiškinį – po namų stogais nutįstančių varveklių girliandas.

Tiesa, šis gamtos kuriamas grožis gali būti pavojingas, tad gyventojai perspėjami, kad privalo pasirūpinti, jog varvekliai būtų nudaužyti. Antraip gresia baudos ar nemenki nemalonumai, jeigu krisdami žemyn ledo gabalai sužalotų žmones ar turtą.

Individualių namų savininkai šių darbų privalo imtis patys, o daugiabučiuose – jų administratorius. Kaip teigė Panevėžio butų ūkio direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Žukauskas, kol kas situacija mieste dėl varveklių dar nėra dramatiška: miestas kasdien apvažiuojamas ir jeigu tik matoma, kad randasi pavojingi ledo dariniai, brigada aukštalipių su bokšteliu nedelsiant pašalina varveklius.

„Pavojingiausias metas, kai naktimis atšąla, o dienomis atšyla, sniegą ant stogų ima tirpdyti saulutė. Bet šiuo metu ekstremalių situacijų tikrai nėra. Mes pranešimų ir nelaukiame – patys imamės prevencinio darbo. Be abejo, stengiamės operatyviai reaguoti ir tuomet, kai apie susidariusius varveklius mus informuoja gyventojai“, – teigė V. Žukauskas.

Didžiausias pavojus kyla, kai stogai šlaitiniai – ir pirmadienį net du kartus aukštalipiai buvo kviečiami nudaužyti kabančių varveklių. Pasak pavaduotojo, pavojų kelia ne tik varvekliai, bet ir sniego griūtys.

„Panevėžyje dar nebuvo tokių atvejų, kad nuo varveklių nukentėtų žmonės, tačiau būta, kai nuo stogų nušliuožusi sunkaus sniego masė apgadino apačioje stovinčius automobilius. Patys gyventojai šiuo atveju pro pirštus pažiūrėjo į kylančias grėsmes. Šiuo metu esame pastatę ir lenteles su įspėjimais, bet ne visada jų žmonės ir paiso – stato mašinas ten, kur yra laisvos vietos“, – pažymi V. Žukauskas.

Be abejo, imamasi ir kitų atsargumo priemonių – daugelyje stogų jau yra įrengtos vadinamosios sniego gaudyklės, kurios sulaiko bent didžiąją dalį sniego. Sunkaus ir šlapio sniego nuošliaužos – didžiausia bėda tų namų, kurių stogai padengti plienine danga. Deja, ne visada ir įmanoma laiku pamatyti pavojų.

„Čia situacija keičiasi labai greitai – atrodo, nieko grėsmingo nėra, o po dešimties minučių jau gali įvykti nuošliauža. Todėl ir gyventojai šiuo metu turėtų būti atsargesni“, – sakė pavaduotojas.

Žiema dar nesibaigė

Dienomis atšilus ir pradėjus tirpti sniegui, naktį ir anksti ryte formuojasi ir dar vienas pavojingas gamtos reiškinys – plikledis, ligonines užplūsta įvairių traumų patyrę pacientai. Šaligatvius ir gatves prižiūrinčios įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ direktorius Rolandas Ramūnas teigė, kad pavasario pradžia kelius prižiūrintiems darbuotojams visuomet būna įtempta. Nors valytojai kiekvieną rytą pabarsto autobusų sustojimo aikšteles ir apledėjusius šaligatvius, tačiau dažnai sulaukia ir gyventojų priekaištų. Visgi R. Ramūnas pripažįsta, kad su gamta lenktyniauti ne visada pavyksta, ypač kai oro temperatūra taip staigiai svyruoja.

„Natūralu, kad tokiu metu darbo padaugėja. Nuolat stebime oro sąlygas ir reaguojame, barstome šaligatvius ar apledėjusias gatves, bet kai visame mieste situacija būna sudėtinga, ir mes ne visada spėjame“, – pripažįsta R. Ramūnas.

Tiesa, ši žiema nebuvo pernelyg aikštinga ir didelių staigmenų nepateikė. Visgi nuo lapkričio mėnesio iki šios dienos mieste buvo išbarstyta 1800 tonų druskos ir 120 tonų smėlio mišinio. Kiek tiksliai buvo sunaudota medžiagų ir lėšų, paaiškės tik tada, kai žiema baigsis ne tik kalendoriuje.

„Paprastai tikslius skaičius žinome tik tada, kai baigiasi tikroji žiema. O ši, atrodo, dar tikrai neketina pasitraukti. Negaliu pasakyti, kiek buvo išnaudota žiemos valymo darbams skirtų lėšų, kol nepasibaigė žiemos sezonas, nes dar gali būti įvairių gamtos staigmenų“, – sako R. Ramūnas.