Panevėžio pataisos namų medikai vakar prisijungė prie kitose šalies įkalinimo įstaigose streikuojančių kolegų ir dvi valandas nedirbo. M. Garucko nuotr.

Pataisos namuose streikuoti ėmėsi medikai

Pataisos namuose streikuoti ėmėsi medikai

 

Įkalinimo įstaigose iki šiol streikuodavusius nuteistuosius pakeitė kardinalia priemone savo teises ginti ėmęsi medikai.

Neapsikentę vykdomos reformos, nedidėjančių atlyginimų įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojai vakar paskelbė dviejų valandų įspėjamąjį streiką. Prie streikuojančiųjų prisijungė trys Panevėžio pataisos namų medikės.

Tokios protesto akcijos dalyviai reikalavo stabdyti pradėtą įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros skyrių pertvarką; atlikti ne vidinį, o išorinį įkalinimo įstaigų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiklos auditą; skirti trūkstamas lėšas atlyginimams didinti; įtraukti kalėjimų medikus į trūkstamų profesijų sąrašą; nustatyti atskirą sveikatos priežiūros paslaugų biudžetą, kurio lėšos būtų panaudojamos tik nuteistųjų sveikatos priežiūros paslaugoms ir medikų atlyginimams, bei užtikrintų, kad jos būtų panaudotos pagal paskirtį, o ne kitoms su sveikatos priežiūra nesusijusioms reikmėms finansuoti.

„Mes esame darbo vietoje. Jei kažkam reikėtų skubios pagalbos, ją suteiktume“, – per streiką sakė

Panevėžio pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė Eugenija Marksienė.

Jos teigimu, pacientės dėl to nenukentėjo. Kam reikėjo vaistų, pavyzdžiui, nuo hipertenzijos, išimties tvarka išduoti iš vakaro.

„Nuteistosios viską puikiausiai supranta ir žino apie vykdomą sveikatos priežiūros reformą pataisos įstaigose“, – teigė gydytoja.

Pasak E. Marksienės, įkalinimo įstaigų medikai neturi informacijos apie vykdomą su jų darbu susijusią politiką, valdžia negirdi, ką sako profesinės sąjungos. Jos teigimu, vykdant pertvarką nuo liepos 1 dienos Panevėžyje turėjo būti atleista apie pusė medicinos personalo.

„Jų darbą užkrautų dirbti likusiesiems“, – vardija reformos pasekmes gydytoja.

Paskutinė gauta informacija, kad reforma atidedama iki spalio 1 dienos. Dabar Panevėžio pataisos namuose dirba 8 medikai, o kažkada dirbdavo ir 14, o iš tų aštuonių esančių etatų norima naikinti keturis: Sveikatos skyriaus vedėjo, vyriausiojo slaugos administratoriaus, felčerio, vaistininko. Be to, gydytojos teigimu, įstaigoje, kur kali moterys, manoma, kad galbūt nereikėtų ir ginekologo.

„Mes esame ant išsekimo ribos – jau nešamės darbų į namus. Dar labiau sumažinti Panevėžio pataisos namuose tiesiog nėra ką“, – konstatuoja medikė.

Krūviai neadekvatūs atlyginimams

Profesinių sąjungų duomenimis, šiuo metu laisvėje dirbančių medikų atlyginimai yra susilyginę ar net didesni už jų kolegų, gelbėjančių sveikatos problemų turinčius nuteistuosius, nors pastarųjų rizika ir darbo specifika – visai kita. Nuo rugsėjo dar kylant medikų atlyginimams, dirbantieji įkalinimo vietose, pasak E. Marksienės, gaus kur kas mažiau, nei dirbtų laisvėje.

„Mes nesame prieš reformą. Mąstykime, kaip pagerinti paslaugų kokybę, o ne taip, kad sumažiname keturis etatus, likusiems padidiname krūvį ir todėl jiems padidėja atlyginimas. Jeigu žmogus dirba dar papildomą etatą, tai reikia sumokėti už dviejų etatų krūvį, o ne už pareigybių pridėjimą“, – piktinasi gydytoja.

Pasak E. Marksienės, Panevėžio pataisos namuose gydytojai uždirba apie 1 100–1 200 eurų į rankas, slaugytojos – apie 630 eurų.

Krūvis, jos teigimu, didelis. Per dieną apsilankymų yra vidutiniškai apie 300.

„Reikia išdalyti medikamentus, suleisti vaistus, perrišti žaizdas, pamatuoti spaudimą“, – vardija medikė.

Anot jos, vien vaistus nuteistosioms tenka išduoti tris kartus per dieną. Pasak E. Marksienės, įkalinimo įstaigose yra sava darbo specifika. Pavyzdžiui, atvežtos naujos kalinės būna neregistruotos, jas reikia apžiūrėti. Prieš vežant į tardymą, vėl būtina patikrinti, ar pagal sveikatos būklę gali vykti.

Be to, dirbama pagal slankųjį grafiką nuo 8 iki pusės devintos vakaro. Savaitgaliais budi tik slaugytojos, tačiau naktinių budėjimų nėra. Prireikus kviečiami greitosios medikai.

Rizikingas darbas

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis sako, kad Lietuvoje pirminės sveikatos priežiūros grandyje įkalinimo įstaigose dabar dirba apie 90 žmonių. 85 iš jų pasirašė prieš Kalėjimų departamento planuojamą pertvarką, o kiti rengėsi išeiti, tad jiems reforma nebuvo aktuali.

Pasak jo, paprastai įkalinimo vietų medikai dirba sunkesnėmis sąlygomis nei laisvėje.

„Visame pasaulyje kalėjimo medikai uždirba apie 50 procentų daugiau, nes kitaip į šitą sferą nepritrauksi žmonių. Mūsų medikai kasdien susiduria su psichologiniu smurtu – gydytoją gali išvadinti bet kuo. 70 procentų kalinių narkomanai, kalėjimuose yra didžiausia ŽIV nešiotojų koncentracija, didelė koncentracija sergančiųjų tuberkulioze, hepatitais“, – vardija rizikas R. Garuolis.

Jo teigimu, kai laisvėje dirbantiems gydytojams valdžia kėlė atlyginimus, įkalinimo įstaigų darbuotojai liko užmiršti. Dirbantieji laisvėje nuo rugsėjo jau gaus daugiau. Pasak profesinės sąjungos generalinio sekretoriaus, pernai dėl šios problemos kreiptasi į teisingumo ministrą Elviną Jankevičių ir perspėta, kad neradus lėšų atlyginimams didinti, neliks kam dirbti. 2018 metų rudenį Kalėjimo departamento sudaryta darbo grupė apskaičiavo, jog tam, kad kalėjimo medikų atlyginimai būtų konkurencingi ir sustabdytų juos nuo išėjimo, būtina algoms papildomai skirti 2, 36 mln. eurų per metus. Pasak R. Garuolio, apie problemas ne kartą kalbėta su valdžia, tačiau nesėkmingai.

Šių metų sausį pradėta rengtis streikui, tačiau sulaukta naujų pasiūlymų, kaip būtų galima sumažinti išlaidas ir sutaupyti.

„Siekiant rasti lėšų atlyginimams, eksperimento tvarka, laikinai, nors tai prieštarauja tarptautinių organizacijų rekomendacijoms, sutikome atsisakyti naktinių budėjimų Kauno tardymo izoliatoriuje ir Vilniaus bei Pravieniškių pataisos namuose, taip pat atleisti tokius perteklinius darbuotojus, kaip dezinfekuotojai, pulmonologai ir dermatovenerologai“, – kalbėjo profesinės sąjungos atstovas.

Gresia protrūkis

Pavasarį pasiūlyta atleisti dar daugiau darbuotojų.

„Sukūrė keistas pareigybes, kurias mūsų nariai pakrikštijo „turboadministratorių“, kai vienas darbuotojas turės atlikti trijų, o kai kur keturių žmonių darbą. Atsisakyti mediko licencijos, kurią įgijo sunkiu darbu, patirtimi ir mokslu. Dar jiems dėl to sumažėtų atostogos. Įdomiausia, kad nebuvo siūloma, koks atlyginimas – tik abstrakčiai, kad bus didesnis. Mes tai supratome kaip bandymą susidoroti su profesine sąjunga“, – sako R. Garuolis.

Tokiu būdu būtų sutaupyta tik apie 360 tūkst., nors reikėtų 2,36 mln. eurų.

Nors šiuo metu vienas streikuojančiųjų reikalavimų yra iš dalies įvykdytas – reforma ne sustabdyta, o atidėta iki spalio 1 dienos, aiškiau nepasidarė. R. Garuolio teigimu, žmonės yra gavę atleidimo lapelius, jiems priklausytų dvi išeitinės išmokos, tačiau kaip bus dabar – nežinia.

„Rudenį skaičiuota, kad kalėjimuose trūksta 10 procentų medikų. O jie dar mažina etatus. Darykite išvadas patys“, – sako profesinės sąjungos atstovas.

Pasak R. Garuolio, pradėjus iš darbo išeiti medikams, valstybei tai atsigręš kitu galu – kaliniai negaus tinkamų paslaugų, veikiausiai netylės ir skųsis.

Jei situacija nesikeis, profesinė sąjunga neatmeta visuotino streiko galimybės.

Kviečia sėstis prie stalo

Kalėjimų departamento direktoriaus Virginijaus Kulikausko atsakyme profesinėms sąjungoms į pranešimą apie įspėjamąjį streiką rašoma apie apgailestavimą „dėl nepagrįstų priekaištų, jog nebuvo atsižvelgta į profesinės sąjungos reikalavimus“. Teigiama, kad Kalėjimų departamentas, atsižvelgęs į pateiktus reikalavimus ir įvertinęs kitas svarbias aplinkybes, įvykdė visus jo kompetencijai priskiriamus reikalavimus. Kitaip tariant, reforma atidėta, taip pat „sutikta su reikalavimu, kad būtina sulaukti ir įvertinti Teisingumo ministerijos atliekamo Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus audito išvadas“. Kiti reikalavimai – ne departamento kompetencija.

Vakar Kalėjimų departamentas pranešė, kad Alytaus pataisos namuose, Marijampolės pataisos namuose, Panevėžio pataisos namuose, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, Vilniaus pataisos namuose, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Kauno tardymo izoliatoriuje vykusio įspėjamojo streiko metu sveikatos priežiūros skyrių darbuotojai buvo savo darbo vietose, užtikrino nuteistųjų pirmosios ir neatidėliotinos pagalbos teikimą, įstaigų veikla, teikiant medicinos paslaugas, nebuvo sutrikdyta. Kalėjimų departamento patarėja Simona Banėnienė sako, kad pasirengta tolesniam konstruktyviam dialogui.

„Kviečiame profesinių sąjungų atstovus bendradarbiauti šiame centralizavimo procese“, – teigia S. Banėnienė.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų