Pataisos dėl kadencijų vadovams į priekį nepajudėjo

Pataisos dėl kadencijų vadovams į priekį nepajudėjo

Antradienį po ilgų diskusijų Seime svarstytos pataisos, kuriomis siūlyta valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų vadovams apriboti kadencijas, į priekį nepajudėjo, mat balsavimui dėl projekto nepakako parlamentarų balsų.

Už pakeitimus balsavo 59 parlamentarai, vienas buvo prieš, o 80 parlamentarų iš viso nesiregistravo balsavimui. Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė, raginusi projektą palaikyti, pažymėjo, kad kadencijos įvestos ne vienoje įstaigoje, todėl išimtis neturėtų būti taikoma ir sveikatos įstaigoms.

„Kadencijos egzistuoja švietimo, kultūros įstaigose, teismų, valstybės kontrolės, prokuratūros vadovų įstaigose ir daugybėje kitų valstybės institucijų. Tai šiuo metu Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose mes matome ne vieną ir ne du, o keliolika ir daugiau atvejų, kai užima vadovai pareigas net kelis dešimtmečius iš eilės. Kitaip tariant, jie yra amžini“, – teigė I. Pakarklytė.

Išsakytai pozicijai nepritarė Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas, teigęs esą kaip tik turima pasimokyti iš padarytų klaidų kadencijas įvesti į kitas valstybės institucijas.

„Tikrai galėjome pasimokyti iš to, ką jau padarėme. Pridarėme ir su kultūra, ir su švietimo įstaigomis, ir šiandien dar daugelyje įstaigų nėra vadovų. Klausant jūsų atrodo, kad turėjo ir švietimas, ir kultūra pagerėti, o medicina jau bus fantastinė“, – sakė parlamentaras.

I. Pakarklytės nuomone, kadencijų ribojimai padėtų spręsti situacijas, kai sveikatos įstaigose vadovai dirba po kelis dešimtmečius.

„Ir kai yra neribojimas kadencijų skaičius, atsiranda tam tikra vadovo neliečiamybė ir, aišku, mažėja pokyčių tikimybė, kai tas valdymas išsitęsia tiek metų ir motyvacija mažėja siekti geresnių rezultatų. Tai vadovų kadencijų ribojimas ir terminuotas kadencijos spręstų šią problemą“, – pridūrė ji.

Kita vertus, opozicinių „valstiečių“ atstovas Seime Aurelijus Veryga akcentavo, kad situacijos, kai kelis dešimtmečius dirba vadovai, yra susidariusios tik Klaipėdoje. Todėl, pabrėžė „valstietis“, problemą turėtų spręsti konservatoriai ir liberalai, o ne nauji projektai.

„Kolegė prieš mane sakė, kad yra vadovų, kurie vadovauja keliasdešimt metų. Čia yra kalbama apie Klaipėdą. Kas dabar yra valdančiojoje daugumoje Klaipėdoje? Ar ne konservatoriai su liberalais? Ar jums sudėtinga yra susiorganizuoti normalų konkursą ir išsirinkti kitą vadovą? Tai jiems yra kadencijos, kodėl to nepadarote?“, – klausė A. Veryga ir paragino už projektą nebalsuoti.

„Deja, bet projektas yra sudarkytas, ir nors aš esu pirminio projekto autorius, jam nebepritariu ir kviesiu balsuoti prieš“, – pridūrė A. Veryga.

Piktinosi ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Jo teigimu, jei įstaigų vadovai tinkamai dirba savo darbą, jiems neturėtų būti nustatomas ribojimas.

„Laisvame ir nepriklausomame pasaulyje žmonės yra vertinami už savo darbą ir niekas jiems kadencijų nenustato“, – teigė R. Žemaitaitis.

Tuo tarpu konservatorius Kęstutis Masiulis, pritardamas projektui akcentavo, kad tinkamai dirbantys savo darbą įstaigų vadovai „niekur neprapuola“. Todėl, teigė jis, didesnė problema būtų sudaryti galimybes vadovams užsiliekant sukurti savo „tinklą“.

„Jei mes įvedinėsime dirbtinę rotaciją ten, kur yra užsistovėjimas, ten, kur yra žmonės, sėdintys per amžius ir susistatę visus savo tokių patarnaujančių žmonių piramidę, kur įgyja ryšius su politikais, tai mes turime iš esmės visą tinklą, kurį niekaip kitaip negali paveikti, kaip įvedę administraticiniu, teisiniu būdu rotaciją“, – teigė K. Masiulis.

ELTA primena, kad antradienį Seimas ketino balsuoti dėl Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo iniciatyva atidėto ir dėl to viešojoje erdvėje dėmesio susilaukusio projekto dėl gydymo įstaigų vadovų kadencijų ribojimo.

Dalis parlamentarų iškėlė klausimą, ar A. Matulas, inicijavęs klausimo dėl kadencijų pertrauką, bet ir už ją balsavęs, nepažeidė viešųjų ir privačių interesų, kadangi A. Matulo sūnus vadovauja Vilniaus miesto Karoliniškių poliklinikai. A. Matulo elgesys buvo apskųstas Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

Projekte numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai galėtų dirbti ne daugiau kaip dvi penkerių metų kadencijas iš eilės. Visgi siūloma sudaryti galimybes tam pačiam asmeniui kandidatuoti į kitos įstaigos vadovo pareigas.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų