-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžietis Gintaras Žukauskas jau antrą savaitę nesėkmingai bando išsiaiškinti, kur prapuolė jam siųsti dokumentai. Lietuvos pašto sistema rodo, kad siunta vyrui įteikta dar vasario pradžioje, dėl to bet kokie Gintaro bandymai atrasti pradingusius dokumentus atsimuša kaip į sieną. Iš pašto padalinio Panevėžyje jis gujamas kaip ieškantis ko nepametęs, o bandant teisybės ieškoti telefonu, vis pažadama susisiekti, bet iki šiol panevėžietis nesulaukė jokios pagalbos. Vyras svarsto, ar nevertėtų kreiptis ir į policiją, mat atsiimant registruotą laišką privalu pasirašyti, vadinasi, kažkas tą padarė už jį.
Kaip pasakojo G. Žukauskas, dar sausio 27-ąją valstybinė Klaipėdos kolegija registruotu laišku jam išsiuntė svarbius dokumentus. Panevėžietis jau buvo susiradęs naują darbdavį ir tereikėjo šių dokumentų, jog Gintaras galėtų pradėti dirbti. Deja, dokumentai kažkokiu stebuklingu būdu prapuolė, nors buvo siųsti kaip registruota korespondencija.
„Rinkomės brangesnį registruotą siuntimo būdą tik tam, kad siunčiami dokumentai būtų saugūs. Juk juos įteikiant reikia pasirašyti, turi būti perduodami tiesiai į rankas. Bet, kaip parodė mano patirtis, siuntinio registravimas dar nieko nereiškia, Lietuvos paštas sugeba pradanginti ir tokias siuntas“, – patyrė G. Žukauskas.
Nesulaukęs savo siuntos, G. Žukauskas nuėjo į pašto padalinį Panevėžyje išsiaiškinti, kodėl taip ilgai nepristatomi svarbūs dokumentai. Čia jo laukė pribloškiama žinia – neva jis pats arba kažkas iš artimųjų siuntą atsiėmė vasario 2-ąją. Gintaras tikina, kad nei jis, nei žmona paštininko tikrai nesulaukę.
„Gyvename tik dviese su žmona, tikrai daugiau niekas negalėjo atsiimti siuntinio. Mano pašto dėžutė švari ir tvarkinga. Pasiėmęs prožektorių net visas kaimynų dėžutes patikrinau – gal kartais per klaidą pranešimas buvo įmestas į svetimą dėžutę. Tačiau ir pas kaimynus jokio siuntinio ar bent pranešimo neradau. Suprantu, kad taip elgtis negražu, bet tie dokumentai man labai svarbūs“, – pasakojo panevėžietis.
„Į paštą jau einu kaip į bažnyčią, gal kartais mano laiškas atsirado, bet jo darbuotojai mane veja lauk, esą ko aš noriu – laiškas man įteiktas.“
G. Žukauskas
Labiausiai jį stebina, kad siuntą pradanginęs Lietuvos paštas net nebando spręsti problemos. Kadangi sistema rodo, kad laiškas įteiktas adresatui, anot G. Žukausko, darbuotojai net nesileidžia su juo į kalbas.
„Į paštą jau einu kaip į bažnyčią, gal kartais mano laiškas atsirado, bet jo darbuotojai mane veja lauk, esą ko aš noriu – laiškas man įteiktas. Paprašiau, kad padėtų susisiekti su mobiliuoju paštininku, kuris neva man tą laišką atnešė, bet pasakė, kad tokios informacijos irgi neduos. Pasirodo, mobilūs paštininkai kaip kokie pašto karveliai – niekas jų negali matyti“, – stebisi G. Žukauskas.
Matydamas, kad Panevėžio padalinyje pagalbos nesulauks, G. Žukauskas kreipėsi nurodytu bendruoju pašto telefonu. Ir čia atsimušė kaip į sieną – atsiliepusi darbuotoja išklauso, mandagiai žada pasidomėti, tačiau iki šiol – jokių žinių. Netekęs kantrybės, panevėžietis Lietuvos paštui parašė ir skundą, tačiau sulaukė tik padėkos už laišką
„Nesuvokiama, kaip įmanoma taip nereaguoti į klientų skundus ir problemas! O keisčiausia, kad visi atsakingi asmenys įsislaptinę. Tikriausiai mūsų husarų karinis dalinys labiau prieinamas nei Lietuvos paštas. Kodėl taip bijoma bendrauti su klientais, vengiama ieškoti problemos sprendimo? Stebėtina ir tai, kad Lietuvos paštas yra apmokestinęs skambučius trumpuoju numeriu. Vadinasi, uždirba ir iš laiškų, siuntų ar pensijų negavusių žmonių skambučių? Tai tik keli eurai, bet kokiam pensininkui, kuris ir taip negavo savo pensijos, nemaži pinigai“, – stebisi G. Žukauskas.
Kur keliauja registruotas siuntinys, galima matyti Lietuvos pašto internetinėje svetainėje, tačiau tai dar nėra garantija, kad siunta, netgi jei tai svarbūs dokumentai, nepradings. P. Židonio nuotr.
Panevėžietis jau prarado viltį sulaukti svarbaus siuntinio. Svarsto, kad vėl teks prašyti Klaipėdos kolegijos dar kartą išsiųsti dokumentų dublikatus, tačiau tai užtruks. O ir jokios garantijos, kad paštas siuntinio vėl nepradangins. Gintaras ironizuoja, kad taip reikalingus dokumentus būtų greičiau gavęs pėsčiomis nuėjęs iki Klaipėdos ir atgal nei naudodamasis Lietuvos pašto paslaugomis.
„Kol neturiu dokumentų, negaliu įsidarbinti, prarandu laiką ir pinigus. Galėčiau nebesiaiškinti ir tiesiog paprašyti, kad kolegija išsiųstų man dublikatus, tačiau dingo ne kokia sąskaita, o dokumentai. Kur garantijos, kad po kelių savaičių nesulauksiu grasinimų iš antstolių, kad nemoku kažkieno mano vardu paimtų greitųjų kreditų ar paskolų“, – baiminasi vyras.
Jis neatmeta galimybės, kad gali tekti kreiptis ir į policiją dėl parašo klastojimo – atsiimant registruotą laišką juk privalu pasirašyti. Vadinasi, kažkas tą turėjo padaryti už jį.
„Jeigu aš sumoku už paslaugą, turiu būti saugus dėl siunčiamų dokumentų. Ir tai jau ne pirmas kartas – prieš kurį laiką taip pradingo ir dukrai siųstas registruotas matininko laiškas. Bet tokių klaidų neturi būti“, – teigė G. Žukauskas.
Lietuvos pašto Komunikacijos departamento projektų vadovė Monika Pulokė teisinasi, kad tokių situacijų pasitaiko retai, esą į kiekvieną žiūrima labai rimtai ir atsakingai. Pašto atstovė visgi pripažino, kad tiek laiko iš Panevėžio padalinio vytas lauk, pradangintų dokumentų ieškojęs panevėžietis buvo teisus.
„Atlikus vidinį tyrimą paaiškėjo, kad šiuo atveju įsivėlė žmogiškoji darbuotojo klaida. Labai atsiprašome kliento už patirtus nepatogumus – su juo susisiekėme asmeniškai ir pasiūlėme galimus sprendimus“, – penktadienį apie 11 val. „Sekundei“ raštu patvirtino M. Pulokė.
„Sekundės“ žurnalistams dar kartą susisiekus su G. Žukausku, paaiškėjo, kad iki penktadienio popietės niekas iš Lietuvos pašto darbuotojų su juo nebuvo susisiekę ir jokių problemos sprendimo būdų nepasiūlė.
