-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kad tai – greitai reaguoti reikalaujanti situacija, pripažįsta ir miesto Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas, patariantis tokiu atveju kviesti policiją.
Neįgaliojo vežimėliu judantis panevėžietis Romas teigia netekęs žado, kai važiuodamas Smėlynės gatvės pėsčiųjų taku per geležinkelio bėgius pamatė ant jų numestą elektrinį paspirtuką. Tokius Panevėžyje, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, nuomoja įmonė.
„Pirma mintis, kad tokia kliūtis ant bėgių gali sukelti traukinio avariją. Pamenu, prieš daugelį metų mes, berniokai, esame gavę ausų nuo traukinį sustabdžiusio mašinisto už tai, kad ant bėgių dėliojome metalinius butelių kamštelius. Tiesą sakant, mažamečiai žiopliai tam juos ir krovėme, kad traukinys nuvirstų“, – pasakoja Romas.
Panevėžietis sako, būdamas sveikas, paspirtuką būtų nedelsiant pakėlęs nuo bėgių ir panėšėjęs tolėliau. Kadangi sveikata to padaryti neleidžia, jis tą padaryti paprašė poros pro šalį einančių moterų. Šios pareiškė nusistačiusios prieš tokią transporto priemonę, bijančios šaligatviais lakstančių paspirtukų, tad pakelti ant bėgių numesto paspirtuko nė nemanė.
„Dar pridūrė, kad tegu suvažinėja traukinys tą paspirtuką“, – pasakoja Romas.
Į jo aiškinimus, jog taip ir iki traukinio avarijos nebetoli, moterys numojo ranka.
Romas pasakoja taip ir palikęs besimėtantį paspirtuką, bet nuvažiavęs neramia širdimi.
„Ne tik ant bėgių, visame mieste tie paspirtukai mėtosi. Būna, per tokį numestą ir šaligatviu važiuoti negaliu“ – piktinosi Romas.
Miesto Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Tadas Martinaitis teigė, jog dėl išmėtytų ir taip judėjimui trukdančių nuomojamų elektrinių paspirtukų šiemet į Savivaldybę panevėžiečiai kol kas nesikreipė.
Tačiau ant geležinkelio bėgių numestą paspirtuką T. Martinaitis įvertino kaip esminę, reikalaujančią greito sprendimo problemą.
„Gavę tokį pranešimą mūsų skyriaus darbuotojai arba patys važiuotų patraukti paspirtuko, arba praneštume policijai. Pareigūnai reaguotų greičiau, nes mūsų skyriuje tėra vienintelis automobilis, specialistai juo gali būti išvykę į kitą vietą“, – kalbėjo vedėjas.
Jo teigimu, paspirtukus panevėžiečiams nuomojanti įmonė sudariusi sutartį su Panevėžio savivaldybė. Sutartyje numatytos vietos, iš kurių rytais klientai pasiima išsinuomotus paspirtukus.
Toje pačioje sutartyje apibrėžta, kad suteikusi leidimą Panevėžyje nuomoti elektrinius paspirtukus, šią veiklą vykdanti įmonė į miesto biudžetą per mėnesį sumoka 20 eurų.
Miesto plėtros skyriaus vedėjo Jokūbo Leipaus teigimu, nuomotojui nurodytos vietos, kuriose rytais sustatomi paspirtukai. Sutartis numato, kad pasinaudojus paspirtukais jie paliekami tokiose vietose, kur netrukdo pėstiesiems, dviratininkams, kitiems eismo dalyviams.
„Visų vietų dabar neišvardinsiu, bet gerai žinau tris iš jų. Viena Laisvės aikštėje, kita Rožyne prie „Iki“ prekybos centro, trečioji – Žemaičių gatvės kvartale prie „Vasario“ parduotuvės. Statyti paspirtukams parinktos tos vietos, kuriose lankosi daugiau žmonių ir kur patogūs, platūs šaligatviai“, – patikino J. Leipus.
Paspirtukai kas rytą išrikiuojami ir A. Jakšto gatvės aikštėje, prie paminklo „Žemė-motina-taika“.
Miesto plėtros skyrius ne kartą buvo sulaukęs panevėžiečių skundų dėl bet kur numestų, eismui trukdančių nuomojamų paspirtukų.
„Apie tai pranešame nuomojančiai įmonei ir jos atstovai labai greitai sureaguoja“, – patikino J. Leipus.
Jis teigė ir pats, radęs netinkamai paliktą paspirtuką, fotografavo jo QR kodą ir siuntė verslininkams.
Vedėjo nuomone, mažai tikėtina, kad tie, kas išsinuomoja paspirtuką ir juo važinėja, numestų bet kaip ant šaligatvio, geležinkelio bėgių ar gatvės.
Mat baigęs kelionę asmuo privalo paspirtuką nufotografuoti ir nuotrauką nusiųsti nuomotojui.
Tad, anot vedėjo, didžiausia tikimybė, kad paliktus paspirtukus išvarto, nuspardo ar kiek panešę netinkamoje vietoje numeta chuliganai
„Pamatę numestą paspirtuką, galime nieko nedaryti, galime informuoti tarnybas, bet galime jį pakelti ir pastatyti taip, kad nekeltų pavojaus ir netrukdytų eismui“, – į panevėžiečių pilietiškumą apeliavo J. Leipus.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė teigė, jog dėl netinkamoje vietoje paliktų nuomojamų paspirtukų į pareigūnus bent iki šiol kreiptasi nebuvo.
Tačiau nelaimingų susidūrimų, netgi pasibaigusių mirtimi, Aukštaitijos sostinėje būta.
2020-ųjų birželį Panevėžyje po tiltu per Nemuno g. susidūrė elektriniu paspirtuku važiuojantis vyras ir dviratį minantis nepilnametis.
Jaunasis dviratininkas iš nelaimės vietos nuvažiavo, palikęs gulėti ant asfalto parkritusį elektrinio paspirtuko 67-erių vairuotoją. Sunkius sužalojimus patyręs vyras nuvežtas į ligoninę tą patį vakarą mirė.
Panevėžio policija paskelbė nepilnamečio dviratininko paiešką, dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Visgi jį teko nutraukti ir byla teismo nepasiekė – nelaimės vietoje mirtinai sužalotą paspirtukininką palikusio dviratininko surasti nepavyko.
P. ŽIDONIO nuotr.
„Iki pat 2024-ųjų paspirtukai neturėjo apibrėžimo, kokia tai transporto priemonė. Dabar jie įvardijami kaip mikrojudumo priemonė, taip pat įsigaliojo naudojimosi jais reikalavimai“, – akcentavo O. Jukniūtė.
Pasak jos, bene vienas svarbiausių nustatytų reikalavimų – elektriniu paspirtuku gali važiuoti tik vienas asmuo.
Pažeidus tokį reikalavimą gresia bauda.
Piniginę teks paploninti ir važiuojant, o ne vedant paspirtuką per pėsčiųjų perėją, važiuojant ir jo vairą laikant tik viena ranka, paspirtuku vežant, velkant krovinius ar kitą transporto priemonę.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, minėtų taisyklių nesilaikymas elektrines
mikrojudumo priemones vairuojantiems asmenims nuo šiol užtraukia baudą nuo 20 iki 40 eurų, o už važiavimą paspirtuku neblaiviam gresia nuo 80 iki 200 eurų bauda.
Baudos už ne vietoje paliktas mikrojudumo priemones elektrinius paspirtukus Administracinių nusižengimų kodekse kol kas nėra numatytos.
