„Žodis – ne žvirblis“, sako liaudies išmintis. Tuo turėjo progos įsitikinti Naujamiesčio seniūnas Jonas Sankaitis, kuriam tenka rūpintis dar prieš metus paties pažadėta dovana vienai seniausių Panevėžio rajono gyventojų – 105-erių Onai Krivickienei. Moteris dar per praėjusias Kalėdas švęsdama gimtadienį ją pasišovusios pasveikinti seniūnijos paprašė dovanos – malkų ir jų vis dar nekantriai laukia.
Jau po kelių savaičių naujamiestietė O. Krivickienė minės 106-ąją sukaktį. Tokiame amžiuje šiai senolei jau nebebūna gimtadienių be garbingų valdžios sveikinimų. Tačiau vieno sveikintojo pažadų naujamiestietė nepamiršta visus metus.
„Atvyko babytės pasveikinti Naujamiesčio seniūnas J. Sankaitis ir paklausė, ko gi ji norėtų dovanų. Mama nieko neprašė, tik malkų“, – praėjusias Kalėdas ir savo motinos gimtadienį prisimena 80-metė dukra Janina Grybienė.
Seniūnas, anot jos, be jokių atsikalbinėjimų tada močiutei pažadėjo šiltą žiemą. Tačiau moterys baigia sulaukti jau ir kitų švenčių, bet malkų kieme kaip nėra, taip nėra.
„Vieną dieną išgirdau, kad mums jau ruošia medį, pjovėjai pluša kapinėse. Bet paaiškėjo, kad atveš rąstus, o ne kalades ar malkas. Kaip mums, tokio amžiaus vienišoms moterims, dabar juos reikės susipjauti ir susiskaldyti“, – nuogąstauja J. Grybienė.
Ji pati suskubo pas seniūną prašytis pagalbos, kad kiemą pasiektų ne nupjauti rąstai, o iš jų jau paruoštos malkos. Po 200 eurų pensijos gaunančios naujamiestietės motina ir dukra tvirtina tikrai neturinčios santaupų malkų pjovėjams ir skaldytojams samdyti.
Medį jau pjauna
J. Grybienė pasakoja po susitikimo seniūnijoje liko it musę kandusi. Seniūnas esą nieko neaiškino ir netgi nepanoro mandagiai pasikalbėti su garbaus amžiaus kraštiete. O netrukus nutilo ir kalbos apie žadėtąją dovaną.
„Nežinau, ar begausim ką nors, girdėjau, seniūnas supykęs, pasakoja, jog aš jį vaikau“, – sunerimusi J. Grybienė.
Visgi Naujamiesčio seniūnas „Sekundės“ žurnalistus patikino, kad niekur malkos nedingo ir jis vis dar pasiruošęs laikytis prieš metus duoto savo žodžio.
„Pjaunam dabar medį, atvešim pilną priekabą rąstų tiesiai į kiemą ir vietoje samdysim žmones, kad suskaldytų malkas. Gal prašysime patalkininkauti už socialines pašalpas atidirbinėjančių gyventojų. Užtrukome su tomis malkomis, nes moterys atsisakė priimti rąstais“, – aiškino J. Sankaitis.
Pažadais nebesižarstys
Seniūnas tvirtina, jog malkų senolės tikrai sulauks dar iki 106-ojo O. Krivickienės gimtadienio per Kalėdas. Sušalti jubiliatė ir jos dukra neva neturėtų, nes, seniūno žiniomis, jos šiemet taip pat tvarkėsi dokumentus kietojo kuro kompensacijai gauti. Tokia pagalba apskaičiuojama pagal gyvenamąjį plotą ir šeimininkų pajamas.
„Mūsų ruošiamos malkos bus dovana senolei – kadangi pažadėjau, tai turiu ir tesėti“, – sako J. Sankaitis.
Visgi, pasak seniūno, daugiau tokiu dosnumu savo krašte dabar pasižymėti nebegalės. Mat seniūnija, anot jos vadovo, nėra tokia turtinga, kad galėtų savo žmones nudžiuginti tokiomis reikalingomis dovanomis.