-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Bendrovės BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojas Deividas Juodis
Trąšų kainos dar iki sėjos pradžios smarkiai išaugo: karbamidas pabrango iki 1400 eurų už toną, o pernai panašiu metu jis kainavo net 4 kartus pigiau, bet jau tuomet trąšos buvo kur kas brangesnės, palyginti su 2020 metų kainomis. Ir tai nėra unikali Lietuvos ar regioninė problema dėl Baltarusijos izoliacijos: trąšos brangsta visame pasaulyje. Stebimas ir kuro kainų didėjimas nuo karo Ukrainoje pradžios.
Išaugusios veiklos sąnaudos ir sumažėjęs grūdų tiekimas iš Rusijos bei Ukrainos – valstybių, patenkančių į didžiausių pasaulyje grūdinių kultūrų eksportuotojų penketuką, be jokios abejonės, lems ir dideles grūdų supirkimo kainas, ir maisto trūkumą. Tad greta išaugusių sąnaudų ūkininkams teks ir didesnė atsakomybė išmaitinti pasaulį.
Kita vertus, ekspertai prognozuoja, jog dėl sąnaudų augimo ūkininkai šį pavasarį rinksis sėti tokius augalus, kuriems reikia mažiau trąšų ir kurių auginimo technologijos yra pigesnės. Todėl tikėtina, kad mažės ir pasėlių įvairovė.
„Viena vertus, geopolitinė situacija yra priežastis, dėl kurios ūkininkai bus priversti didesnius plotus skirti pagrindinėms maistinėms kultūroms. Sumažėjusi pasėlių diversifikacija didina netekčių riziką. Kita vertus, prognozuojamos rekordiškai didelės ūkinės veiklos sąnaudos išaugins rizikos kainą“, – sako draudimo bendrovės BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojas Deividas Juodis.
Pasėlių draudimas – jau daugelį metų Lietuvos ūkininkams siūloma priemonė apsisaugoti nuo įvairių aplinkos veiksnių, dėl kurių reikšmingai nukenčia jų derlius. Siekiant paskatinti ūkinės veiklos aktyvumą ir užtikrintumą dėl ateities, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija jau ne vienerius metus siūlo pagalbą besidraudžiantiems savo pasėlius: ji kompensuoja iki 50 proc. pasėlių draudimo įmokos pavasarį sėjamoms kultūroms. Papildomai, Europos Sąjungos lėšomis, kompensuojama 70 proc. draudimo įmokos už žieminius pasėlius.
Žemės ūkio ministerija taip pat paskelbė Europos Komisijos sprendimą, jog siekiant padidinti pasėlių plotus šiais metais išimties tvarka ūkininkai galės auginti derlių pūdyme, neprarasdami žalinimo išmokų. Toks žingsnis turėtų padėti geriau išnaudoti papildomą žemės ūkio gamybos potencialą.
„Temperatūros svyravimai, krituliai bei ekstremalūs oro ir klimato reiškiniai kasmet daugiau ar mažiau pakenkia derliui ir gerokai sumažina prognozuojamą ekonominę naudą ūkininkams. Šiemet, kai ūkininkai skatinami apsėti kuo didesnius plotus, o dėl išaugusių sąnaudų į derliaus auginimą bus investuojamos gerokai didesnės sumos nei bet kuriais ankstesniais metais, jiems itin svarbu užsitikrinti, kad metai nebūtų nuostolingi“, – aiškina D. Juodis.
Įmonė siūlo kviečius, rapsus, rugius, miežius, kvietrugius, avižas, ankštinius augalus, grikius, kukurūzus drausti nuo tokių žalą keliančių veiksnių, kaip kruša, liūtis, audra, žaibavimas, ugnis ar derliaus vagystė.
Klimato kaitos keliami iššūkiai jau ne vienerius metus krečia išdaigas ūkininkams besniegėmis žiemomis, ilgalaikėmis kaitromis bei sausromis. Laukus vis dažniau niokoja ir liūtys, ir vėtros. Ūkininkai, puikiai suprasdami, kad dėl meteorologinių sąlygų visas jų darbas gali nueiti šuniui ant uodegos, savo verslui apsaugoti gręžiasi į draudikus.
„Augalininkystė yra laikoma viena rizikingiausių ūkinės veiklos šakų. Praėjusiais metais vien per pavasario sėją sudarėme apie 20 proc. daugiau pasėlių draudimo sutarčių nei per visus ankstesnius metus. O ūkininkams skirtos draudimo išmokos ankstesniais metais išmokėtą sumą viršijo beveik penkis kartus. Augančią išmokų sumą lemia ne tik didėjantys draudžiamų pasėlių plotai, bet ir gausiai patiriamos žalos“, – teigia pasėlių draudimo rizikos ekspertas.
Draudimo eksperto teigimu, jau dabar galima užtikrintai teigti, jog ir šiemet pasėlių draudimo sutarčių bus sudaroma kur kas daugiau nei ankstesniais metais, nes kelis kartus išaugus pardavimo pajamoms tiek pat išauga ir rizika prarasti būsimą derlių bei investicijas į jį. Poreikį draustis didina ir pajamų iš hektaro augimo tendencija: šiandien vidutinis derlius suteikia galimybę gauti tiek pajamų, kiek prieš keletą metų buvo galima uždirbti sėkmingai vykdant intensyvų ūkininkavimą.
