Pasaulio panevėžiečiai vienijasi

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• Aktualijos
• 2019.05.06 14:52

Diasporos subūrimo idėja panevėžietis Daumantas Simėnas užsidegė dar prieš išvykdamas studijuoti į Jungtinę Karalystę, Notingemo universitetą. Visgi pasąmonėje užgimusį scenarijų keisti gimtojo miesto veidą jis įgyvendino grįžęs – 2015-ųjų pradžioje subūręs jau ketvirtus metus veikiančią alumnų asociaciją „City alumni Panevėžys“.

„Man atrodo, kad išvažiuojantiems kraštiečiams, bendruomenės nariams, negalima tiesiog imti ir pasakyti „gero kelio“. Mačiau prasmę išlaikyti ryšį su emigrantais, tai yra svarbu“, – sako 28-erių panevėžietis.

Jis pats po studijų užsienyje į gimtąjį Panevėžį sugrįžo 2014-aisiais ir tai, ką pamatė, nenudžiugino.

„Vaizdas buvo liūdnas: numirusios jaunimo organizacijos, jaunimo iniciatyvų finansavimas buvo labai mažas, bendruomenė nebetikėjo savo miestu. Pagrindinis dalykas, ko man trūko mieste – ambicijų. Panevėžys buvo tarsi užgniaužtas kumštis – apribojantis, nepaleidžiantis“, – mano Daumantas.

Pro jo akis nepraslydo netrukus pasirodžiusi nacionalinė, siekianti burti bendruomenes, iniciatyva. Nuvykęs į vieną iš pirmųjų susitikimų, jis nesuabejojo tokių iniciatyvų svarba – juk, sako, domėtis tuo, kas vyksta tavo mieste, jeigu neverdi toje kasdienybėje, ganėtinai sudėtinga.

Pirmajame susitikime pilietiški panevėžiečiai išsakė aibę idėjų: nuo lesyklėlių statymo mieste iki tarptautinio oro uosto Pajuostyje įrengimo.

Bendraminčių kompanijoje Daumantas sutiko ir Rūtą Jančytę, dabartinę „City alumni Panevėžys“ pirmininkę. Netrukus jie ėmė skleisti mintį suburti žmones, kurie dėl tam tikrų aplinkybių šeimoje ar darbo sąlygų negali būti mieste fiziškai, tačiau bent jau per atstumą nori prisidėti prie gimtojo krašto, miesto gerovės generuojamomis idėjomis ar darbais.

„Nerealu tikėtis, jog visi išvažiavusieji sugrįš – taip tiesiog nebūna. Tačiau mintis burtis pasirodė patraukli, tik labiausiai kėlė nerimą klausimai, kaip ir ką daryti?“ – pasakoja D. Simėnas.

Veikti ne uždarame rate, o sukelti ambiciją visam miestui – tokį siekį tvirtina turintys alumnai. Asmeninio archyvo nuotr.

Užsikrėtė idėja

Daumantas prisimena, jog pirmieji alumnų narių užmojai buvo užtektinai žemiški. Sekdami pasaulinį judėjimą „Little free library“, jie norėjo mieste pastatyti nedidelę biblioteką, kurioje žmonės galėtų palikti perskaitytas knygas ir pasiimti kitas.

Tačiau iki šiol šis siekis liko neįgyvendintas, o alumnų sąskaitoje – jau du surengti Panevėžio forumai bei netrukus įvyksiantis trečiasis.

D. Simėnas pasakoja, jog puikiu pavydžiu naujai besikuriančiam Panevėžio alumnų klubui tapo analogiškas Alytuje.

Jie buvo pirmieji, suorganizavę Alytaus ekonomikos forumą 2016-aisiais. Idėja sužavėti panevėžiečiai neilgai truko socialinėje erdvėje paskelbti savo būsimo renginio datą ir po to, kaip juokiasi Daumantas, nebebuvo kur trauktis.

Jau po metų pirmasis Panevėžio forumas pasiekė ir Aukštaitijos sostinę.

„Žinoma, matėme visokių savo klaidų, bet žmonėms renginys patiko. Nesinori sakyti, jog anksčiau kokybiškų renginių mieste nepasitaikė, bet konferencinio tipo Panevėžy nebuvo. Tiek sau, tiek miestui kartelę iškėlėme tikrai labai aukštai“, – šypteli D. Simėnas.

Bendruomenės nariai sutarė negalintys apsiriboti vien renginiu ir išsiskirstyti kas sau.

„Sau pasakėm, jog nenorim daryti renginio, kuriame tik pakalbame ir skirstomės. Tokių renginių galime padaryti per metus šimtą. Bet kas iš to, jeigu tai nebus aktualu regionui?“ – sako Daumantas.

Būti pokyčių dalimi

Alumnai siekia sukelti ambicijas miestui ir jo žmonėms. Juk, anot Daumanto, panevėžiečiai yra vieni talentingiausių, jeigu ne patys talentingiausi Lietuvoje.

„Tiek diplomatiniame, tiek verslo sektoriuje kur pasisuksi – ten panevėžietis. Žurnalistai, rašytojai, dailininkai, Nacionalinės premijos laureatai – ko tik nėra“, – įkvepiamai kalba D. Simėnas.

Jis įsitikinęs: reikia veikti, o ne sėdėti ir laukti, kol kažkas kitas ateis ir padarys už tave. Ir alumnai gali būti puikus įrankis, kurį galima išnaudoti būnant sudedamąja pokyčių dalimi.

Panevėžietis atkreipia dėmesį, jog pasidomėjęs pasauline praktika niekur kitur nepastebėjo tokio ryškaus miesto patriotizmo.

„Lietuviai tarsi turime tam tikrą geną, norą turėti ryšį su gimtuoju kraštu: čia grįžti, pabūti, ką nors aplankyti. Tą norą ir materializuojame – suburiame žmones, kviesdami bendram tikslui“, – pabrėžia pašnekovas.

Anot D. Simėno, retai kur kitur pasaulyje galima sutikti tokį ryškų gimtojo miesto fenomeną: norą sugrįžti, būti, veikti. Asmeninio archyvo nuotr.

Stipriausi Lietuvoje

Dabar asociacijoje galima išskirti net 30–40 žmonių branduolį, kuris, priklausomai nuo aplinkybių ir užimtumo, prisideda prie veiklos. Iš viso bendruomenė vienija apie 250–300 narių.

Alumnų gretose yra ne vienas Panevėžio garbės ambasadorius. Tai – žinomos ir daug pasiekusios iš Aukštaitijos sostinės kilusios asmenybės: žurnalistas, filosofas Paulius Gritėnas, Vilniaus politikos analizės instituto Medijų programos vadovas Donatas Puslys, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus buvęs vadovas Osvaldas Daugelis, rašytoja, Nacionalinės premijos laureatė Giedra Radvilavičiūtė, buvusi prezidentės patarėja Virginija Būdienė ir kiti.

Visai neseniai paaiškėjo, jog alumnų veikla ir tradicijos yra puoselėjamos ir šalies sostinėje. Ten visai neseniai buvo paminėtas Vilniaus panevėžiečių klubo dvidešimtmetis.

Apie jų veiklą Daumantas ir kiti asociacijos nariai sužinojo atsitiktinai.

„Man atrodo, jog savanoriškų susivienijimų, asociacijų, organizacijų, bendruomenių kūrimasis yra raktas ne tik Panevėžiui, bet ir visai Lietuvai į laimingesnį gyvenimą. Tai, ką praradome per ilgus sovietmečio metus, suardytą visuomenės audinį bandome suklijuoti, parodyti gerą pavyzdį ir juo užkrėsti kitus“, – mano D. Simėnas.

Pasak jo, įsijungti į alumnų gretas trokšta labai įvairūs žmonės. Vieni jų tampa papildomomis rankomis, kiti – idėjų generatoriais. Pavyzdžiui, neseniai užgimė iniciatyva kitais metais padaryti „Open house Panevėžys“ renginį. Jo metu būtų plačiai atvertos įvairių miesto objektų durys, papasakojant jų istoriją, kilmę. Atviros architektūros savaitgaliai šalies sostinėje vyksta jau nuo 2015-ųjų.

Prie asociacijos tinklo yra prisijungęs ir vienas gana aktyviai veikiantis vilnietis.

„Vilnius neturi alumnų klubo, o Kauno alumnų klubas silpnokas. Ne tik iš didžiųjų miestų, bet iš viso „city alumni“ tinklo panevėžiečiai yra vienareikšmiškai aktyviausi“, – džiaugiasi D. Simėnas.

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• #Arti_toli
• #City alumni Panevėžys
• #Daumantas Simėnas
• #emigracija