-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pastaruoju metu K. Černiavskytė džiaugiasi atrasta pusiausvyra – dirba ir nejaučia nuovargio, labai daug kuria, spėja pabūti tiek viena, tiek su artimais žmonėmis.
„Šie metai turbūt yra patys produktyviausi mano gyvenime“, – svarsto Karolina.
Šiuo metu ji dirba komunikacijos specialiste tarptautinėje įmonėje – didžiausioje e-knygų leidykloje pasaulyje, užsiima savanoryste asociacijos ,,Jaunimo Piknikas“ komandoje. Joje atsakinga už komunikaciją bei grafikos dizainą.
Taip pat puoselėja savo pirmąjį „kūdikį“ – kūrybingam jaunimui skirtą platformą „FAZĖ“. Tai – ir renginiai, ir naujos pažintys, ir susitikimai, ir asmeniniai kūrybiniai projektai.
Karolina rašo, kuria eskizus, labai daug planuoja ir pamažu ieško savosios nišos bei stiliaus.
„Jei turėčiau išskirti vieną veiklą, teikiančią daugiausia džiaugsmo, neabejotinai būtų „FAZĖ“. Mane motyvuoja žmonės, kurie tampa mūsų renginių dalimi, o šie metai projektui ypač sėkmingi ir kupini pozityvo. Meluočiau, jei sakyčiau, kad šiuo projektu negyvenu kasdien“, – šypsosi panevėžietė.
Kartą Karolina į slemą nuėjo kaip žiūrovė, kitus kartus – jau kaip dalyvė. Dar vėliau pati ėmėsi organizuoti improvizacinės poezijos varžytuves. Asmeninio archyvo nuotr.
K. Černiavskytės teigimu, Panevėžys gali didžiuotis kultūriškai aktyviu jaunimu, neabejingu tam, kas vyksta aplink jį. Maždaug kas mėnesį ir pati tokius jaunuolius sutinka „FAZĖS“ kūrybinėse dirbtuvėse.
„FAZĖ“ – tai kultūrinių renginių platforma, skirta kiekvienam panevėžiečiui, norinčiam apsupti save menu, kurti ir dalintis. Šį projektą prieš dvejus metus K. Černiavskytė pradėjo su drauge, taip pat panevėžiete Aurėja Bobelyte. Pamanė, jog tai bus puiki platforma reikštis kūrėjams.
„Mūsų misija ir yra suteikti „sceną“. Per visą projekto egzistavimo laiką pavyko į Panevėžį grąžinti slemą, vasarą įgyvendinti tris skirtingas kūrybines dirbtuves, užmegzti nemažai pažinčių ir užsiauginti tikrai nekuklią auditoriją, kuri mūsų renginius užpildo sausakimšai“, – džiaugiasi Karolina.
Jau spalį startuos visiškai naujas renginių ciklas ,,Arbata su menininku“. Tai – K. Černiavskytės ir menininkų rezidencijos ,,Artihost“ bendradarbiavimo vaisius, kuriuo žada klibinti aktualias meno pasaulio temas.
K. Černiavskytė (trečia iš kairės) yra neatsiejama aktyvaus Panevėžio jaunimo dalis. Asmeninio archyvo nuotr.
„Menas yra lyg saviraiška, asmenybės paieškos, o tai tikrai aktualu šių dienų jaunam žmogui. Tik mūsų mieste dar trūksta galimybių tokiems jaunuoliams reikštis. Į teatrą ar vizualaus meno parodą galima nueiti kada tik nori, bet užlipti ant scenos ir pasidalinti savo kūryba kol kas galima tik per tokius projektus kaip „FAZĖ“. Nuostabias veiklas taip pat vykdo „Panevėžys Collective“ ir Pragiedrulių komandos“, – vardija Karolina.
Anot jos, kultūra nėra tik įstaigos, jų veikla ir miesto tradicijos.
„Kultūra gyvena kiekvieno panevėžiečio kūne ir sąmonėje, idėjose ir projektuose. Tereikia į visa tai įsiklausyti ir priimti“, – įsitikinusi pašnekovė.
K. Černiavskytė yra neatsiejama aktyvaus Panevėžio jaunimo dalis. Paauglystėje ji savanoriavo jaunimo organizacijose, miesto šventėse, mokykloje. Vėliau šią tradiciją dar kelerius metus tęsė persikėlusi į Kauną.
Asmeninio archyvo nuotr.
Savanorystė, anot jos, jaunam žmogui suteikia galimybę iš naujo pažinti save ir įgyti gyvenimui bei karjerai reikalingų įgūdžių.
„Noras veikti, daryti, inicijuoti ateina iš mano savanorystės patirties. Apibūdinčiau save kaip gan savarankišką asmenybę. Mano motto: jei ko nors nori – pasiimk. Tiesiog pasitikiu savo jėgomis, idėjomis ir eksperimentuoju. Gyvenimas per trumpas nebandyti ir gailėtis“, – mano Karolina.
O įkvėpimo veikti jai ilgai ieškoti nereikia.
„Namuose turiu savo kūrybos kampelį, jo sienos nusėtos mano piešiniais. Po ranka įvairios knygos, piešimo priemonės, tad užtenka tik ištiesti ranką ir kurti“, – šypteli K. Černiavskytė.
Prie įkvėpimo prisideda draugai, artimieji, pokalbiai su jais, išėjimas į gamtą.
„Šių laikų kūrėjui reikia ne tiek įkvėpimo, kiek motyvacijos veikti, nes idėjų atrasti lengva, o ryžtis jas įgyvendinti – tikrasis iššūkis“, – įsitikinusi panevėžietė.
Rugsėjį Panevėžyje praūžė jau 5-asis K. Černiavskytės ir kūrybinių dirbtuvių „FAZĖ“ organizuotas slemas – improvizacinės poezijos varžytuvės.
Karolina sako, jog savo gyvenimą atsimena labai keistomis nuotrupomis. Viena tokių yra dar 10-toje klasėje skaitytas tekstas apie slemo atsiradimą Lietuvoje ir pasaulyje.
„Tuo metu galvojau, kad tai kažkas nepaprasto ir labai autentiško. Įsivaizdavau, kaip kokio universiteto rašytojų sąjungos nariai slapta susirenka į vieną vietą ir dalinasi poezijos kūriniais“, – juokiasi Karolina.
Gyvai slemą ji išvydo Juozo Miltinio dramos teatre. Tuo metu Panevėžyje šį renginį organizuodavo Martynas Ung. Kartą Karolina nuėjo kaip žiūrovė, kitus kartus – jau kaip dalyvė.
Kai išsikraustė į Kauną, turėjo progą pažinti dar kitokias slemo tradicijas.
Kaune šis renginys vyksta kiekvieną mėnesį Kauno menininkų namuose, jame dalyvauja mažiausiai 10–15 skaitovų, o kūriniai skiriasi nuo to, ką šiuo metu K. Černiavskytė girdi savo organizuojamame sleme.
„Panevėžyje pamažu įleidžiame slemo šaknis, tačiau darbo liko dar nemažai. Nedaug žmonių žino, kas tas slemas ir kodėl verta jame dalyvauti. Visgi pamažu mūsų auditorija plečiasi ir vis daugiau naujų veidų išvystame ant slemo scenos“, – džiaugiasi aktyvioji panevėžietė.
K. Černiavskytė turi svajonę – sleme sulaukti garbingo amžiaus žmogaus, kuris pasidalytų savo kūryba.
„Tuomet jau tikrai leistume sau patikėti, jog slemas yra populiarus ir gyvas mūsų mieste“, – šypteli Karolina.
Dvylika metų K. Černiavskytė mokėsi V. Mikalausko menų gimnazijoje menų specialybės. Tad visai nenuostabu, jog menas yra neatsiejama jos gyvenimo ir asmenybės dalis. Džiaugiasi, kad mokykloje turėjo galimybę lavinti įgūdžius. Tą daro iki šiol.
„Esu įsitikinusi: kiekvienas kuriantis žmogus sutiktų, kad talentas yra tik labai maža dalis visų pasiekimų. Komikas Džonas Klisas yra pasakęs: ,,Kūrybiškumas – tai ne talentas. Tai – darbo būdas“, – cituoja Karolina.
Jos manymu, be nuolatinio kūrybinio proceso tik stovėtume vietoje ir netobulėtume.
Asmeninio archyvo nuotr.
Mokykliniais metais K. Černiavskytės popamokinė veikla dažniausiai susidėdavo iš slampinėjimo po miestą, renginių lankymo, domėjimosi ir pažinčių.
Pagalvojus apie laiką, praleistą Panevėžyje, prieš akis Karolinai iškyla atsitiktinė gyvenimo akimirka, kai vieną žiemos vakarą ji ėjo Laisvės aikšte ir pamatė labai daug žmonių, susirinkusių „Galerijoje XX“. Ten vyko parodos atidarymas ir nusprendė tiesiog užsukti pasižvalgyti.
Parodoje sutiko savo dailės mokytojų ir daug vyresnio amžiaus žmonių, tačiau tokioje aplinkoje jautėsi tiesiog pakylėta.
„Mano gyvenimas Panevėžyje buvo kupinas spontaniškumo. O šiuo metu svajoju, kad meno pasaulio mylėtojai kada nors susitiktų mano pačios parodoje“, – nusiteikusi kūrėja.
Akivaizdu, kad K. Černiavskytė – labai kūrybiška, kupina idėjų asmenybė. Gal todėl, kad užaugo laisvoje ir palaikančioje aplinkoje. Tėvai niekad Karolinos nevaržė.
Nors jos šeimos nariai meno pasauliu nesidomi taip aktyviai, tačiau, merginos manymu, kūrybiškumo galima įžvelgti kiekvieno jų buityje.
Kiek K. Černiavskytė yra girdėjusi iš tėvų pasakojimų, kurti jai patikdavo nuo mažų dienų. O kartais nežabota kūrybiškumo gyslelė ir beprotiškiausios idėjos netgi gelbėdavo nuo namų ruošos darbų.
K. Černiavskytė pamena, kai vieną vasarą su šeimos nariais tvarkėsi lauke. Nebeprisimena, ar skynė uogas, ar ravėjo daržus, ar krovė malkas, bet tada labai nenorėjo dirbti.
„Pasitaikius tinkamai akimirkai sprukau į kambarį, pririnkau pilnas saujas batraiščių, užlipau ant kieme stovinčio sandėliuko stogo ir sudėliojau ant jo žodžius: MYLIU MAMA IR TETE. Pakviečiau tėvus pažiūrėti ir jie prapliupo juokais. Prie darbų, žinoma, reikėjo sugrįžti, tačiau tokios mano išdaigos praskaidrindavo namiškių nuotaiką“, – pasakoja Karolina.
Laisvą laiką, kaip ir vaikystėje, K. Černiavskytė vis dar mėgsta užpildyti kūryba. Jos forma nebūtinai susijusi su meniška veikla – skaito knygas, žiūri filmus ar paprasčiausiai grožisi savo kate Kite.
„Laisvas laikas – tai laikas sau, kai norisi atitrūkti nuo to, ką darai kasdien. Atitrūkti man labiausiai padeda vaikščiojimas gryname ore. Tą stengiuosi daryti kasdien“, – teigia Karolina.
Naujų tikslų ir planų K. Černiavskytė susigalvoja bene kiekvieną dieną. Tačiau turbūt didžiausias jos gyvenimo siekis yra savo veikla ir kūryba įkvėpti kitus.
„Viskas šiame pasaulyje užkrečiama, o aš norėčiau užkrėsti pozityvu ir pasitikėjimu savimi bei savo idėjomis“, – šypsosi pašnekovė.
K. Černiavskytė šiuo metu gyvena Kaune, bet vis dažniau sugrįžta į Panevėžį. Šį miestą Karolina su pasididžiavimu ir meile vadina tėviške.
„Čia gimiau, užaugau ir matau save sugrįžtančią gyventi toliau. Šio miesto gatvės, kiemai, įvairūs objektai man yra sentimentalūs. Kauno ar bet kurio kito Lietuvos miesto nepažįstu taip gerai, kaip Panevėžį, mano ryšys su juo labai stiprus. Čia visada jaučiuosi namuose“, – kalba Karolina.
Jai nuostabu matyti, kaip miestas auga.
Ypač mergina laukia Stasio Eidrigevičiaus menų centro statybų pabaigos.
K. Černiavskytės nuomone, jis atvers visiškai naują lapą Aukštaitijos sostinės kultūros istorijoje.
„Panevėžys turi tikrai daug potencialo, kurį galima išnaudoti kūrybai“, – neabejoja Karolina.
