-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio konsultacijų poliklinika nurodo, kad pas daugelį specialistų reikia laukti ne ilgiau nei trisdešimt dienų. Pacientai piktinasi matantys kitokią realybę: kardiologus, oftalmologus bei kitų sričių medikus nėra nė vienos laisvos vietos.
Žmonės registruojami į rezervinę eilę tam, kad bent turėtų viltį kada nors sulaukti vizito pas reikiamą specialistą.
Kaip pasakojo savo pavardės nenorėjusi viešinti panevėžietė Gražina, jau geras pusmetis jos regėjimas stipriai pablogėjęs.
Šeimos gydytoja ją nusiuntė pas akių gydytoją. Moters teigimu, akių būklė tokia, kad ilgiau laukti pavojinga.
Pirmiausia Gražina pabandė užsiregistruoti per e. sveikatos informacinę sistemą, tačiau joje nerodė nė vienos laisvos vietos pas akių gydytojus Panevėžio konsultacijų poliklinikoje.
„Vaikai bandė mane registruoti visą savaitę, bet laisvų vietų nerodė. Pamaniau, kad tikriausiai kokia techninė klaida. Dar didesnė problema, kad prisiskambinti į Konsultacijų poliklinikos registratūrą be galo sudėtinga. Tikriausiai prezidentui prisiskambinti būtų paprasčiau nei į registratūrą“, – pasakojo panevėžietė.
Galiausiai po ilgų bandymų prisiskambinusi Gražina išgirdo, kad elektroninėje registravimo sistemoje klaidos nebuvo – laisvų vietų pas oftalmologus išties nėra.
Registratūros darbuotoja pasiūlė ją įtraukti į rezervinį sąrašą. Nustebusiai Gražinai buvo paaiškinta, jog kai tik atsiras laisvų vietų, jos pirmiausia bus siūlomos esantiesiems rezerviniame sąraše.
„Minėjo, kad mėnesio pradžioje turėtų atsirasti naujų laisvų vietų, bet bus registruojama birželio mėnesiui. Klausimas, kokio tada ilgio tas rezervinis sąrašas? Kiek realu gauti vietą pas akių gydytoją vasaros pradžioje? Registratūros darbuotoja bandė sušvelninti situaciją sakydama, kad tokios eilės dabar visoje Lietuvoje. Ir pasiūlė bandyti laimę kasdien sekant elektroninio registravimo sistemą – gal nusišypsos sėkmė ir kas nors atsisakys vizito. Nuo kada patekimas pas gydytoją tapo sėkmės loterija?“ – piktinosi Gražina.
Panašioje situacijoje atsidūrė ir kitas panevėžietis. 73-ejų Vytautas pasakojo jau porą savaičių bandantis prisiregistruoti pas kardiologą Panevėžio konsultacijų poliklinikoje.
Senjoro teigimu, pirmą kartą kardiologo kabineto duris jis pravėrė kiek daugiau nei prieš porą metų. Gydytojas, atlikęs tyrimus, paskyrė gydymą, tačiau dabar jaučiantis, kad vaistai nebepadeda: šokinėja spaudimas ir pulsas, tirpsta galūnės.
„Norėčiau užsiregistruoti pas tą kardiologą, kuris jau yra susipažinęs su mano ligos istorija, bet negaliu – nėra vietų. Baisu, kai žmonės taip stumdomi – visa sveikatos sistema vedama link mokamos medicinos. Privačiai konsultaciją gaučiau turbūt tą pačią dieną, o valdiškoje poliklinikoje kelis mėnesius į priekį nėra vietų, nors abiejose įstaigose dirba tas pats gydytojas. Vadinasi, jeigu neturi pinigų, belieka mirti“, – piktinosi senjoras.
Vytautas tikina neidealizuojantis sovietmečio, tačiau tuomet patekti pas gydytoją nereikėdavę laukti mėnesiais.
Dabar pas šeimos gydytoją tenka laukti tris savaites, kad gautų siuntimą pas specialistą.
„Jeigu išgyvensi, po trijų ar keturių mėnesių gal sulauksi apžiūros. Nesuprantu, kodėl oficialiai deklaruojama, kad vizito pas kardiologą Panevėžio konsultacijų poliklinikoje reikia laukti ne ilgiau kaip 30 dienų, nors realiai – kelis mėnesius. Kam naudingi tokie klastojami duomenys?“ – stebisi Vytautas.
Sveikatos apsaugos ministerija, matydama dideles eiles pas kai kuriuos specialistus, skelbia suradusi priemonių, kaip jas mažinti.
Gydymo įstaigas didinti paslaugų skaičių, ypatingą dėmesį skiriant prioritetinių specialybių gydytojų konsultacijoms: kardiologų, neurologų, endokrinologų, hematologų, onkologų radioterapeutų ir onkologų chemoterapeutų, ministerija skatins kitokia apmokėjimo tvarka.
Tačiau medikai netiki, kad tai padėtų ištirpdyti eiles.
Panevėžio poliklinikos direktoriaus Karolio Valantino teigimu, šeimos gydytojai per dieną turėtų priimti apie 30 pacientų, tačiau apsilanko apie 50–60. Maždaug 10-iai procentų išrašomi siuntimai pas antrinio lygio specialistą.
„Šeimos gydytojas savo darbe neturi ribotuvo – kiek atėjo pacientų, tiek ir privalo priimti, o pas specialistus vizitų skaičius labai ribotas. Ministerija gali daryti įvairias švieslentes, kuriose matytųsi eilės, daugiau lėšų skirti antrinio lygio specialistų konsultacijoms, bet problemos tai nesprendžia. Yra tik dvi išeitys – arba didinti gydytojų skaičių, arba mažinti pacientų. Pacientų mažiau nebus, tad belieka investuoti į gydytojų rengimą“, – mano K. Valantinas.
K. Valantino nuomone, didžiulė spraga sveikatos sistemoje, kad savivaldybių poliklinikoms yra ribota galimybė turėti antrinio lygio specialistus.
Jeigu tik tai būtų įmanoma, pasak direktoriaus, miesto poliklinika tą pačią dieną įdarbintų kardiologą bei kitų labai reikalingų specialistų.
Kol tokios galimybės nėra, šeimos gydytojams savo pacientus telieka siųsti į Konsultacijų polikliniką.
„Jau ne vieneri metai veikia puiki gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Jeigu nustatoma pakitimų, pacientei būtini detalesni tyrimai. Mūsų ginekologai galėtų tuos tyrimus atlikti, bet valstybė už juos neapmoka. Privalu moterį siųsti į antrinį lygį, kur tyrimų ir gydymo ji bus priversta laukti kelis mėnesius“, – sistemos spragas įvardija K. Valantinas.
Respublikinės Panevėžio ligoninės, kuriai priklauso ir Konsultacijų poliklinika, atstovė spaudai Vaida Karalevičienė teigė, kad eilės, pateikiamos interneto svetainėje, kinta nuolat.
Ji sutinka, kad ypač ilgos eilės, kai tenka laukti ilgiau nei 30 dienų, – pas specialistus kardiologus, oftalmologus, onkologus, skausmo gydytojus. Jų šiuo metu trūksta ir nėra galimybės greitai patekti konsultacijai net kituose miestuose.
V. Karalevičienės teigimu, šiuo metu ligoninei trūksta daugelio specialybių medikų.
O panevėžiečius nustebinusios rezervinės eilės, pasak gydymo įstaigos atstovės, atsirado, kad pacientas turėtų galimybę patekti pas specialistą, jei neatvyksta anksčiau užregistruotas asmuo.
