-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Eidamas 97-uosius metus pirmadienį miręs B. Juospaitis-Direktorius amžino poilsio atguls Panevėžio rajone, gimtojo Ramygalos miestelio kapinaitėse. Šv. Mišias Panevėžio Kristaus karaliaus katedroje aukojo ir partizaną laidojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.
Atsisveikinimo su iškiliu laisvės kovotoju dalyvavo Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė, Seimo nariai, Panevėžio miesto vadovai. B. Juospaičio – Direktoriaus laidotuvėse dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovai ir darbuotojai. Laidotuves organizavo LGGRTC (Centras) kartu su LR Krašto apsaugos ministerija.
Dėl partizano mirties užuojautą pareiškė šalies vadovai.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad laisvės kovotojo pavyzdys lieka ateities kartoms. „Išgyvenęs turbūt viską, ką tik galėjo patirti Lietuvos partizanas, – nelegalią padėtį atsisakius tarnauti okupantų kariuomenėje, sovietų medžiojamo laisvės kovotojo sunkumus, brolio ir kitų bendražygių žūtis, kankinimus, Sibirą, net miestelio turgaus aikštę, – Bronislovas Juospaitis-Direktorius niekada neišdavė savo priesaikos“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.
„Jis, kaip ir kiti XX a. vergijai pasipriešinę Lietuvos vyrai ir moterys, palieka pavyzdį mums ir ateities kartoms – laisvės nevertas, kas negina jos“, – priduriama joje.
Partizano pasiaukojimą pabrėžė ir Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Mus paliko ypatingą ištvermę ir pasišventimą Lietuvos Nepriklausomybės siekiui įrodęs laisvės kovų dalyvis. Prieš 70 metų B. Juospaitis buvo suvarpytas kulkų, tačiau išgyveno, ištvėrė sovietų kankinimus ir tremtį. Jo pasiaukojimas ilgam išliks mūsų atmintyje ir primins pareigą branginti pamatines vertybes ir meilę Tėvynei. Dėl skaudžios netekties nuoširdžiai užjaučiu artimuosius ir visus, pažinojusius šią šviesią asmenybę“, – sakoma premjerės užuojautoje.
„Dar vieno partizano netektis primena mums ne tik skaudžią ir garbingą šalies istoriją. Ši netektis moko, kaip svarbu žiūrėti plačiau, siekti aukštesnių tikslų ir ištikimai ginti laisvės idealus atsisakant asmeninių interesų bei aukojant asmeninį gyvenimą. Mes niekada nepamiršime, ką tos kartos drąsūs žmonės mums davė“, – užuojautoje rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Nuo Ramygalos kilusio, Panevėžyje daug metų gyvenusio dimisijos brigados kapitono Bronislovo Juospaičio – Direktoriaus gyvenimo istorija tikrai neeilinė. 1943 metais su broliu Jonu tapo Lietuvos laisvės armijos nariais. Kitąmet gavę šaukimus į sovietų kariuomenę, abu įstojo į partizanų gretas.
Nuo 1947 metų B. Juospaitis buvo Vyčio apygardos Ukmergės rinktinės Jono Kalvaičio-Pažįstamo būrio partizanas, 1948 metais dalyvavo kautynėse Krekenavos miške, 1949 metais – Pašilių miške, 1950 metais jis paskirtas Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės Vėtros būrio vadu, vėliau buvo šios apygardos Gedimino rinktinės pirmojo rajono partizanas, platino antisovietinius atsišaukimus.
Genocido centro duomenimis, 1951 metų kovo 14–ąją B. Juospaitis Glitėnų kaimo apylinkėse, Ramygalos rajone, per susišaudymą su sovietinio saugumo Ramygalos rajono skyriaus stribais ir saugumo kariuomenės kareiviais B. Juospaitis sunkiai sužeistas. Mūšyje žuvo aštuoni jo būrio vyrai. Kartu su žuvusiais bendražygiais partizanas atvežtas į Ramygalos miestelio aikštę ir numestas – manyta, kad ir jis negyvas. Kitą dieną pastebėta, kad B. Juospaičio veidas neapsnigtas. Iš to suprasta, kad jo gyvybė dar neužgesusi. Septynias kulkas gavęs, kiek apgydytas, B. Juospaitis buvo žiauriai kankinamas. Vėliau pateko į lagerį – plaučiai peršauti, rankos sąnarys sutrupintas, kūne pavojingoje vietoje likusi kulka. B. Juospaitis nuteistas 25 metus kalėti griežtojo režimo lageryje Norilske. Į Lietuvą laisvės kovotojas grįžo 1966 metais, ilgą laiką dirbo Autokompresorių gamykloje Panevėžyje ir iki pat Nepriklausomybės atgavimo nuolat buvo stebimas KGB.
1999 metais B. Juospaitis-Direktorius apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 metais – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o 2018 metais jam įteikta Laisvės premija.
P. Židonio nuotraukos
