Tadas Kazakevičius. Vaikai. Laumėnai, Ukmergės rajonas. 2016

Parodoje – užmarštin grimztantys Lietuvos vaizdai

Parodoje – užmarštin grimztantys Lietuvos vaizdai

Liepos 8 dieną Panevėžio dailės galerijos skyriuje – Fotografijos galerijoje atidaryta Tado Kazakevičiaus fotografijų paroda „Tai, ko nebebus“.

Menininkas penkerius metus mopedu važinėjo po Lietuvą ir fotografavo nykstantį kaimą. Tūkstančiai kilometrų šalies vieškeliais, tūkstančiai kadrų, užfiksuotų juostiniu fotoaparatu, patirtos emocijos ir refleksijos išsigrynino fotografijų cikle, kuriame pagauta laiku slystanti akimirka, žmonės, daiktai, peizažai.

„Dėl nuolatinės emigracijos Lietuvos populiacija per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo vos ne šeštadaliu. Miestai, pasiglemžę visą šalies ekonomiką, netinkamas gyvenimo būdas, įtraukęs jaunąją provincijos kartą, nenumaldomai keičia ir mūsų šalį. Kyla tik vienas klausimas: kiek dar laiko mūsų šalį puoš vienkiemių ir kaimų vaizdai, kuriuose išlikęs visiškai kitoks laiko, artumo supratimas? Kiek dar egzistuos vietos, kur netikėtai užklydusio svečio laukiama kaip artimojo, o kiekvienas praeivis bus apdovanotas nuoširdžiu „Sveikas!“, – sako parodos autorius.

Pasak T. Kazakevičiaus, dar praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiosios depresijos metu, grupelė fotografų, tokių kaip Walkeris Evansas, Dorothea Lange ir Jackas Delano, vedami Fermų apsaugos administracijos vadovo Roy Strikerio, kiek įmanydami suskubo fiksuoti vaizdų, kuriems netrukus buvo lemta nugrimzti užmarštin. Vykstant nuolatinei žmonių migracijai, lengvesnių gyvenimo sąlygų beieškant, neišvengiamai keitėsi ir Amerikos demografinis žemėlapis. JAV vienkiemiai, kaimai, maži miesteliai tiesiog nyko akyse. Tačiau šių fotografų dėka išliko archyvuose.

Panašus procesas, deja, vyksta ir dabartinėje Lietuvoje. Nors nei masteliais, nei gyvenimo sąlygomis šių dviejų situacijų gretinti nederėtų, vis tiek kyla noras įžvelgti dėsningumų.

„Man, kaip fotografui, kaskart apie tai susimąsčius, kyla natūralus noras suskubti, kad šie jausmai, simboliai ir vietos taptų kiek daugiau nei prisiminimas ateinančios senelių ar prosenelių kartos pasakojimuose. Nors kadras ir nesugrąžins to, kas prarasta, jis priverčia susimąstyti apie tai, ką galbūt kažkada skubėdami palydėjome akimis šalikelėje. Galbūt šis monumentas lietuviškam kaimui sužadins žiūrovo sentimentalumą ir palies tas giliai pasislėpusias atminties kerteles, kurias visai nejučia uždarėme. Nes mes pripratę prie to, ko jau nebebus“, – sako T. Kazakevičius.

Menininko fotografijų ciklas „Tai, ko nebebus“ buvo eksponuotas Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Taip pat pateko į prestižinį konkursą „Leica Oskar Barnack Award“ ir į tarptautinių fotografijos konkursų „ZEISS Photography“, „Lens Culture“, „The Royal Photographic Society“ parodų finalininkų gretas.

Ciklas pristatytas žurnale „The British Journal of Photography“, eksponuotas tarptautinio fotografijos festivalio „Jimei x Arles“ (Kinija) parodoje, fotografijos festivalyje „Xposure“ (Jungtiniai Arabų Emyratai) ir daugelyje kitų tarptautinių festivalių.

2017 metais už šio ciklo plėtojimą T. Kazakevičiui skirtas Kultūros ministerijos jaunojo menininko prizas.

Paroda Fotografijos galerijoje veiks iki rugpjūčio 5 dienos.

Tadas Kazakevičius. Stasys, langas ir braškės. Pūčkoriai, Plungės rajonas. 2017

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų