Parodoje – sugauta svajonė

Sekundė
Daiva BARONIENĖ
Kultūra
2021.10.23 07:20

Nepaisant pandemijos, gausybė fotomenininkės Marijos Čičirkienės kūrybos gerbėjų susirinko į G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos ekspozicijų erdvėje šią savaitę surengtą jos fotografijų parodą „Mūsų gyvenimai“. Tarp svečių – ir menininkės modeliai, kuriuos, vaikštančius tarp didelio formato ant sienų sukabintų kūrinių, bendraujančius, kalbančius, juokaujančius, žodžiu, ne vien įamžintus fotografijose, matyti ir stebėti – irgi savotiškas performansas ir didelis įdomumas.

Su sovietiniu tinkleliu

„Mūsų gyvenimuose“ – kūrėjos M. Čičirkienės pažįstami vyrai bei moterys, o jiems menininkė pritaikė vienokią ar kitokią detalę, grąžinusią į jau nubėgusį laiką. Begaudydama tą nubėgusį ar bebėgantį laiką, fotomenininkė tris moteris fotografavo į rankas įdavusi sovietmečio rezginėlę, dar vadintą tinkleliu.

Nūdieną turbūt geriausiai iliustruotų įvairių reikmenų ir produktų prikrauti prekybos centrų maišeliai rankose. O M. Čičirkienė, ko gero, nelengvai suradusi užmarštin nuėjusią tinklinę rezginėlę, savo modelių paprašė į ją sukrauti tai, kas pakliūva po ranka.

„Stengiausi fotografuoti tai, ko nebėra ir kas praeina.“

M. Čičirkienė

„Paprašyta tai padaryti, iš pradžių pamaniau, kad gražiausiai atrodysiu į rezginėlę prisikrovusi apelsinų. Bet su Marija sušnekome, kad tokioj „sietkoj“ sovietmečiu nešdavomės ir knygas. Tad nesirinkdama ėmiau krauti namuose turimas knygas, kurios pasitaikė arčiausiai lentynoje. Kai Marija padarė nuotrauką, abi ėmėme juoktis pamačiusios, kad ryškiausiai toje rezginėje matyti K. Sabaliauskaitės knyga „Silva Rerum“, – apie nuotraukos gimimą pasakoja teisėja Silvija Jakštienė, nufotografuota ant dabar uždaryto pėsčiųjų tilto per Nevėžį, nešina knygų prikrautu tinkliuku.

Pažįstami, artimieji, bičiuliai

O štai muzikantas Arūnas Viduolis tapti nuotraukos „Užburiantys saksofono garsai“ modeliu įsiprašė pats. Jis mena apžiūrinėdamas parodą, kurioje buvo bendras M. Čičirkienės ir jos sūnaus Manto Misevičiaus-Sim kūrinys, užsiminęs menininkei, kad tame kūrinyje norėtų atsidurti ir pats.

„Puiku“, – iš karto sureagavo M. Čičirkienė.

Ji paprašė A. Viduolį atsinešti instrumentą, kuriuo groja. Su saksofonu rankose muzikantas turėjo praeiti pro M. Čičirkienės ir jos sūnaus eksponuojamą bendrą kūrinį. M. Čičirkienė tuo metu jį fotografavo ir taip gimė puiki nuotrauka.

Dar vienu M. Čičirkienės modeliu pabuvęs keramikas Šarūnas Čiplys įamžintas savojoje sodyboje Rokiškio rajone.

„Pavaikė ji mane fotografuodama, o drauge bėgiojo ir pati. „Gerai, gerai, stok, stok“, – tik ir girdėjau Marijos komandas. Kad gimtų gera nuotrauka, abiem mums teko padirbėti“, – pasakojo Š. Čiplys.

Pasak M. Čičirkienės, visi parodos nuotraukose įamžintieji, išskyrus vieną, yra jos pažįstami, artimieji, bičiuliai. Ji teigė norėjusi į šiuos žmones pažvelgti kitaip, visai naujai, ir – nebūtinai gražiai. Anot menininkės, gražu – toli gražu ne tai, kas suglaistyta, saldu, pozuota. Kūrėja džiaugiasi, kad šios nuotraukos gražios savuoju išskirtinumu, įdomumu, turiniu. Kaip byloja vienos jų pavadinimas, jose – ir pagauta svajonė.

„Mūsų gyvenimuose“ – kūrėjos M. Čičirkienės pažįstami vyrai bei moterys, o jiems menininkė pritaikė vienokią ar kitokią detalę, grąžinusią į jau nubėgusį laiką. P. Židonio nuotr.

Ko nebėra ir kas praeina

„Stengiausi fotografuoti tai, ko nebėra ir kas praeina. Prisiminiau, kaip seniau moterys, ypač kaimuose, ryšėdavo baltas skareles, tad dvi bičiules sodyboje nufotografavau su baltomis skarelėmis. Dar vieną draugę nufotografavau su dviem baltais plastmasiniais kibirais. Kažkodėl man atrodo, kad anksčiau ar vėliau tokių kibirų nebeliks, jais nebesinaudosime“, – pasakojo menininkė.

Dar vienam modeliui į rankas M. Čičirkienė įdavė ryšulius – daiktų prikrautas ir įstrižais kampais surištas paklodes. Kitados tai buvo gana patogus būdas nešti krūvą daiktų.

Kitoje nuotraukoje menininkė įamžino jai nepažįstamą jauną moterį – dėmesį patraukusią mamą, vieną vaikutį nešančią ant rankų, kitą – dar po širdimi ir tuo pat metu kažką fotografuojančią. Pasak M. Čičirkienės, matydama tą moterį galvojusi apie pilnatvę, o sukurtą fotografiją pavadinusi „Susilieję į vienį“.

Parodos „Mūsų gyvenimai“ rengėjai autorę pristatė kaip visiems gerai pažįstamą, puikią menininkę ir žavingą moterį.

„Mano amžiuje tai – svarbiausia“, – į komplimentą sureagavo pati charizmatiškoji kūrėja.

M. Čičirkienės kūrybinis kelias tęsiasi jau 35-erius metus. Per tą laiką surengta šimtai fotografijos meno parodų pačiose įvairiausiose pasaulio šalyje. Panevėžietė – tarptautinio lygio menininkė – yra pelniusi begalę apdovanojimų, išleistas ne vienas jos kūrinių albumas.