-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šalia „Via Baltica“ magistralės esantis Raubonių parkas skelbiasi įkūręs siaubo zoną, dinozaurų teritoriją, tarzano taką, taip pat zoologijos sodą su daugiau nei 30-ia rūšių gyvūnų. Lankytojai viliojami pamatyti daugiau nei 160 gyvūnų.
Parkas reklamuojasi, neva šie apgyvendinti ES reikalavimus atitinkančiuose aptvaruose.
Tačiau Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigas einantis Marius Kazlauskas patikino, jog reklama klaidinanti jau vien dėl to, kad parko aptvaruose auginamų dalies gyvūnų Lietuvoje laikyti apskritai negalima. Meškų, lūšių, beždžionės, taip pat apuoko bei miškinės kiaunės laikymas draudžiamas įstatymu.
Be to, pasak aplinkosaugininko, paprasčiausius gyvūnų aptvarus vadinti zoologijos sodu – mažų mažiausiai neteisinga.
Parko valdytojams dar šių metų liepą aplinkosaugininkai surašė protokolą dėl dviejų meškų, keturių lūšių, beždžionės, kiaunės bei apuoko paėmimo.
Tik šią savaitę, praėjus keturiems mėnesiams, jie išgabenti, dalyvaujant aplinkosaugininkams, gyvūnų specialistams bei talkinant gyvūnų globėjų asociacijos atstovams.
„Gerai tai, kad parko atstovai jokių dramų dėl gyvūnų išgabenimo nekėlė, dargi padėjo juos suvaryti į narvus“, – pasakojo M. Kazlauskas.
Anot jo, parko šeimininkai nesugebėjo pateikti jokių šių augintinių įsigijimo dokumentų, nes jų ir neturėjo. Gyvūnais buvo naudojamasi kaip lankytojų pritraukimo priemone, jie buvo tapę savotiškais verslininkų kaliniais.
Neteisėtai laikytų gyvūnų netekęs Raubonių parkas privalės sumokėti baudą už pažeidimą.
Iš Raubonių parko savininkų konfiskuotos meškos, pasak M. Kazlausko, laikinai apgyvendintos Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio aptvaruose – „Žvėrinčiuje“. Lūšis, beždžionę, kiaunę ir apuoką pasidalijo Kauno zoologijos sodas bei gyvūnų prieglauda „Nuaras“. Šios vietos bus tik laikinas jų prieglobstis. Planuojama gyvūnus ateityje išgabenti į užsienio šalis, kuriose jų laikyti nedraudžia įstatymai.
Paklaustas, kiek gali kainuoti iš Raubonių parko konfiskuoti laukiniai gyvūnai, aplinkosaugos specialistas teigė neturintis supratimo. Tačiau jis pasiūlė panaršyti po interneto platybes, kur galima rasti skelbimų, siūlančių pirkti tikriausiai ne tik gyvą mešką, bet gal net ir drakoną.
Ir išties tokių skelbimų yra. Štai meškutį siūloma pirkti už 300 dolerių, prijaukintą mešką – už 3000 dolerių. Už beždžionę prašoma 250 dolerių, krokodilą siūloma įsigyti už 500 dolerių.
Susisiekus su pačiu Raubonių parku, atsiliepusi moteris suskubo pasakyti, jog parko šeimininkai atsisako paaiškinti situaciją, nesutinka atsakyti, kaip ir iš ko įsigijo mešką, lūšis, beždžionę bei kitus konfiskuotus keturkojus. Ji patikino, kad gyvūnais Raubonyse buvo rūpinamasi.
„Mes pavargome kovoti už jų gerovę“, – sakė parko atstovė.
Nemažai lankytojų pažiūrėti į gyvūnus sutraukdavęs parkas į aplinkosaugininkų akiratį patenka ne pirmą kartą. Jau praėjusių metų vasarą iš Raubonių į užsienio šalis išgabentas neteisėtai laikytas lokys, puma bei liūtas.
Tuomet šio parko atstovai taip pat nesutiko teikti informacijos, kol galiausiai administratorė Gražina Maračinskaitė pakomentavo, jog atiminėjant gyvūnus pirmiausia daroma žala ne jų savininkams, o keturkojams. Administratorė tuomet irgi tikino, kad parke gyvūnams gera.
Tai, kad iš Raubonių parko išgabenami neteisėtai laikyti laukiniai gyvūnai, buvo staigmena Saločių seniūnijos, kurios teritorijoje yra Raubonys, seniūnui Sigitui Savickui.
„Šis parkas garsina mūsų rajoną. Jame nuolat pilna lankytojų, matau mokytojų atlydėtas vaikų grupes, atvykusias ir iš Lietuvos, ir iš kaimyninės Latvijos. Pažiūrėti parko žvėrių ne taip seniai važiavome ir mes su sūnumi. Patiko, buvo įdomu, man nė į galvą nebūtų atėję, kad tie gyvūnai laikomi neteisėtai ar kad kas nors juos skriaudžia“, – kalbėjo seniūnijos vadovas.
Anot jo, kaip viena priežasčių, kodėl gyvūnams negerai Raubonyse, įvardijamas triukšmas, mat parkas įsikūręs šalia judrios ir triukšmingos „Via Baltica“ magistralės.
„Bet juk kiek žmonių gyvena šalia šios magistralės, kiek vienkiemių, kiek gyvenviečių šalia jos įsikūrę. Kita vertus, žmonės prie tarptautinės magistralės gyvena savo noru, o žvėrys buvo apgyvendinti priverstinai“, – svarstė seniūnas.
