-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Dėl to Probacijos tarnyba kreipėsi į Pasvalio teismą dėl laisvės apribojimo bausmės vaikinui pakeitimo areštu. Šios priemonės imtasi per vėlai – po kiek daugiau kaip paros 20-metis buvo sulaikytas dėl žmogžudystės. Nors nusikaltėlis privalėjo vakarais ir naktimis būti namuose, tyrėjai nustatė, kad kaimo bibliotekininkė nužudyta būtent naktį.
Įtariamasis jau anksčiau buvo teistas du kartus. Vaikinas dar būdamas nepilnametis iš Pumpėnų bažnyčios pavogė dėžutę su aukomis, tačiau atleistas nuo realios baudžiamosios atsakomybės. O prieš nepilnus metus jis nuteistas dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausme už tyčia padegtus draugo namus. Namas supleškėjo iki pamatų. Nuteistasis buvo perduotas Probacijos tarnybos žinion, tačiau šios vadovai pripažįsta, kad probacijos pareigūnų krūviai tokie, jog prižiūrimus nusikaltėlius ne visada įmanoma sukontroliuoti.
Kaip teigė Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus viršininkas Ričardas Dovidonis, kraupiu nusikaltimu Pumpėnuose kaltinamas jaunuolis jų buvo stebimas ir naktį privalėjo būti namuose, tačiau įstaiga neturi tiek darbuotojų nei kitų resursų, kad prižiūrimus asmenis būtų galima kontroliuoti ištisą parą.
„Naktį mes irgi tikriname, bet ne kiekvieną. Nors būna, kad net per vieną naktį atvykstame po du kartus patikrinti, jeigu tik turime įtarimų. Visko sukontroliuoti neįmanoma – atvažiavę patikrinti žmogų randame namie, bet pareigūnams išvykus ir prižiūrimas asmuo išvyksta. Nuolat galime kontroliuoti asmenį, kai jis turi elektroninio stebėjimo apykoję, bet tokių – vienetai“, – sakė R. Dovidonis.
Anot jo, didžiausia problema – pareigūnų trūkumas. Vien šiuo metu Probacijos tarnyba visoje Lietuvoje ieško apie 40 naujų darbuotojų. Beveik visose savivaldybėse yra laisvų etatų. Anot R. Dovidonio, darbas išties sunkus, reikalaujantis pasiruošimo, pastangų, motyvacijos. Būsimas pareigūnas turi turėti ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį išsilavinimą, būti susipažinęs su įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais tarnybos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Tačiau atlyginimas jaunų specialistų nevilioja.
„Darbas sunkus, todėl niekas nesiveržia dirbti. Probacijos tarnyboje atlyginimai tikrai mažesni nei policijoje. Žinoma, su darbo stažu atlyginimas didėja, bet pradedantysis gauna kiek daugiau nei minimalų atlyginimą. Tad žmogus, turintis tokį išsilavinimą, renkasi policiją, o ne Probacijos tarnybą“, – kalbėjo viršininkas.
Probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrius aptarnauja savivaldybes Panevėžio ir Utenos apskrityse bei Kėdainius. Sausio 1-os dienos duomenimis, šioje teritorijoje prižiūrimų, nusikaltimus įvykdžiusių asmenų buvo 2 203 – vidutiniškai po 62 žmones vienam probacijos pareigūnui. Pasak R. Dovidonio, bausmės skirtingos, tad ir tokių žmonių priežiūra labai skiriasi. Su vienu reikia dirbti kelis kartus per savaitę, su kitu – kartą per du mėnesius. Didžiąją dalį asmenų sudaro teisti už vairavimą neblaiviems bei už smurtą artimoje aplinkoje.
„Nuteistieji už vairavimą esant neblaiviam pas mus lankosi rečiau, bet su kitais vyksta gerokai intensyvesnis darbas, priklausomai nuo bausmės rūšies“, – tvirtino R. Dovidonis.
Jeigu, kaip žadama, kai kuriems nuteistiesiems kalėjime bus sutrumpintas bausmės atlikimo laikas arba ji pakeista kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, natūralu, kad darbuotojų ir taip stokojančiai Probacijos tarnybai krūviai dar padidės. Vargu, ar bus įsteigta papildomų etatų, nes ir dabar į laisvas vietas sudėtinga rasti žmonių, ypač vyrų. Šiuo metu apie 80 proc. probacijos darbuotojų sudaro moterys.
„Ir toliau dirbsime kaip dabar, o kokie bus rezultatai, matysime. Yra, kaip yra, tai nėra labai patrauklus ir saugus darbas, bet jį kažkas turi atlikti“, – sako R. Dovidonis.
Visgi jau artimiausiu metu probacijos pareigūnų laukia dar didesnis krūvis. Metų pradžioje, kai įsigaliojo amnestijos įstatymas, daliai nuteistųjų atsivėrė kalėjimo grotos. Tuo nežadama sustoti – Teisingumo ministerija jau parengė siūlymus, kad daliai nuteistųjų būtų galima taikyti ne realias laisvės atėmimo bausmes, o kitas baudžiamojo poveikio priemones – juos prižiūrėtų Probacijos tarnybos pareigūnai. Bėda, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta bent keturiasdešimt specialistų, gebančių prižiūrėti nuteistuosius.
Teisingumo ministerijos parengtuose siūlymuose, kuriems jau pritarė Vyriausybė, siūloma išplėsti bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, taikymą. Anot teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, Lietuvoje 100 tūkstančių gyventojų tenka 235 nuteistieji, tai yra maždaug dvigubai daugiau negu Europos Sąjungos vidurkis. Mūsų šalyje įkalinimo bausmės skiriamos maždaug trečdaliui nuteistųjų, o, pavyzdžiui, Vokietijoje reali laisvės atėmimo bausmė skiriama maždaug 5 proc. nuteistųjų, Lenkijoje – 9 proc., Prancūzijoje – 18 proc. Todėl įstatymo pataisose siūloma dažniau taikyti probaciją (bausmės vykdymo atidėjimą, lygtinį paleidimą) ir laisvės atėmimui alternatyvias bausmes: baudą, laisvės apribojimą, baudžiamojo poveikio priemones. Probaciją siūloma taikyti ir arešto bausme nuteistiems asmenims. Šie asmenys probacijos metu būtų intensyviai prižiūrimi elektroninio stebėjimo priemonėmis ir tai prilygtų areštui namuose. Taip pat siūloma supaprastinti lygtinį paleidimo taikymą gerai besielgiantiems nuteistiesiems, t. y. numatant galimybę tokius nuteistuosius paleisti iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, atlikus didesnę dalį bausmės.
„Bausmių vykdymo sistema nėra pakankamai efektyvi, neskatina kalinių taisytis ir keistis. Net 62 proc. į laisvę išėjusių nuteistųjų padaro naujus nusikaltimus ir kali pakartotinai. Mūsų atlikta analizė rodo, kad į laisvę anksčiau laiko išėję nuteistieji, kuriuos laisvėje prižiūri probacijos pareigūnai, pakartotinai nusikalsta rečiau,“ – sako E. Jankevičius.
Komentarai
-
- Vokas
- 22:48 2019.01.26
Rodyti visus komentarus (1)Ļansbergis tautą nuvedė tokiu keliu, kodėl jis saugomas už Lietuvos sunaikinimoa , nes Ļansbergi griovė darbo vietas, kad Lietuva išnyktų, nes jis miškiniu Rusijos profesorius, ji nuvešti į provincijų runkeliną, jis bus kaip Pravieniškių gaidelis.