-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Prieš 62 metus Respublikos gatvėje pastatytų, prieš 15 metų rekonstruotų, praėjusį rudenį uždarytų Panevėžio centrinio pašto rūmų aukcionas turėjo įvykti šios savaitės pradžioje. Tačiau pašto pastatui su priklausiniais pirkėjas neatsirado.
Ketinantieji pirkti istorinėje vietoje esantį 2 736 kv. m buvusio pašto, šalia jo esančios stoties, siurblinės ir garažo pastatus valstybinėje žemėje, į Lietuvos pašto skelbtą aukcioną privalėjo registruotis iki liepos 13-osios. Aukcionas buvo numatytas liepos 18–19 dienomis.
Tai būta pirmojo aukciono, o už pašto turtą prašyta 814 800 eurų.
Ar aukcionas neįvyko dėl to, kad neužsiregistravo pirkėjų, ar dėl kitų priežasčių, Lietuvos pašto nekilnojamojo turto administravimo grupės vadovė Kristina Gorelčionkienė įvardyti nesutiko. Pats paštas praneša, kad aukcionai bus vykdomi ir toliau.
Lietuvos pašto komunikacijos projektų vadovo Luko Simono Zadarsko teigimu, Panevėžio centrinis paštas uždarytas, „dėl perteklinio pastato ploto, nebetinkančio pašto veiklos moduliui“.
Iš solidžių 1960-aisiais Respublikos gatvėje statytų rūmų pernai rugsėjį pašto Klientų aptarnavimo skyrius iškeltas į miesto centre esančio prekybos centro antrą aukštą. Jame įkurdinta įstaiga gavo J. Basanavičiaus pašto pavadinimą.
O Siuntų skyrius iš buvusio centrinio pašto rūmų iškeltas į kaimą. Dabar panevėžiečiams skirtos siuntos skirstomos Senamiesčio kaime esančiame sandėlio tipo pastate.
Pašto siuntų skyrius šiuo metu veikia Panevėžio rajono Senamiesčio kaime. P. ŽIDONIO nuotr.
Apie tai, kad uždaromas Respublikos gatvėje daugiau nei šešis dešimtmečius veikęs miesto centrinis paštas, rašėme pernai rugsėjį. Panevėžiečiams buvo sunku tuo patikėti – paštas daugumai siejasi su stabilumu, ilgaamžiškumu.
Daugybę metų visame pasaulyje atstumai tarp miestų skaičiuoti būtent nuo centrinio pašto pastato, o šis įvardijamas kaip statinys, atspindintis paties miesto gerovę, liudijantis prestižą.
„Anksčiau į darbą eidavome miesto centre, ir tai mums buvo prestižo reikalas. Dabar važiuojame dirbti į užmiestį, mano darbovietė – skardinis sandėlis, stovintis tarp tokių pat sandėlių. Pasirodo, tokia darbdavių politika, paremta nauda. Išlaikyti centrinio pašto pastatą istorijai, didžiuotis, kad paštui priklauso vienas gražiausių ir solidžiausių pastatų mieste, niekas nebemato reikalo“, – taip sakė šiukštu uždraudusi jos pavardę minėti viena panevėžietė paštininkė.
Būti įvardyta ji neišdrįso bijodama bausmės už nelojalumą.
Panevėžio centrinio pašto pardavėjai pabrėžia, kad pastatas nėra kultūros paveldo vertybė, tad naujajam šeimininkui prieš imantis kokių nors rekonstrukcijų ar paprasčiausio remonto derinti su kultūros paveldo specialistais nereikės. O tai nemažas privalumas keičiant ir pastato paskirtį, ir norint jį perstatyti.
„Anksčiau į darbą eidavome miesto centre, ir tai mums buvo prestižo reikalas. Dabar mano darbovietė – skardinis sandėlis, stovintis tarp tokių pat sandėlių.“
Paštininkė
„Pasiseks Panevėžiui, jei buvę centrinio pašto rūmai atiteks verslininkui ar įmonei, kuriems svarbi miesto istorija ir kurie norės išsaugoti jo akcentus“, – sužinojusi, kad buvęs centrinis miesto paštas parduodamas aukcione, teigė Panevėžio savivaldybės paveldosaugininkė Loreta Paškevičienė.
Ji sako puikiai suvokianti verslo argumentus, teigiančius, kad senuosius pastatus išlaikyti brangu, neracionalu. L. Paškevičienė atkreipė dėmesį, kad parduodamas istorinę, architektūrinę, urbanistinę ar dar kitokią vertę turinčius statinius verslas iš dalies parduoda ir savastį, o gal ir prestižą.
Kaip žinia, paštas Respublikos gatvėje veikė dar XIX amžiuje, kai Lietuva priklausė carinei Rusijai, ir buvo vienas iš prestižinių Panevėžio pastatų.
Toje pat gatvėje pašto būta ir nepriklausomos Lietuvos laikais, ir visą sovietmetį. Nepriklausomos Lietuvos laikais miesto paštas garsėjo jame pačių paštininkų įsteigta, miestiečių lankoma skaitykla.
O tokie centrinio pašto rūmai, kokie yra dabar, iškilo 1960-aisiais. Tai dviejų aukštų pastatas su didžiuliu rūsiu ir mansarda, jo bendras plotas 2736 kv. m.
Buvusio centrinio pašto teritorija aptverta. Pastatą juosiančio valstybinės žemės sklypo plotas kone 26 arai.
Aukciono skelbime nurodoma ir žemės mokesčio kaina. 2021 metais valstybei už centrinėje miesto dalyje esantį pastatą juosiantį sklypą sumokėti 1 166 eurai. Šį žemės sklypą paštas išsinuomojęs iki 2049 metų.
Pernykščio kūrenimo sezono metinė pastato šildymo kaina siekė 14 607 eurus. Brangiausia šildyti pastatą buvo gruodį, kai už šilumą įstaiga sumokėjo 2 935 eurus.
Be gyvybės ženklų Respublikos gatvėje stovi ne tik parduodami buvusio centrinio pašto rūmai. Užrakintas ir netoliese esantis kultūros paveldo objektas – buvęs banko pastatas. P. ŽIDONIO nuotr.
Be gyvybės ženklų Respublikos gatvėje stovi ne tik parduodami buvusio centrinio pašto rūmai.
Užrakintas ir netoliese esantis kultūros paveldo objektas – buvęs banko pastatas, į kurį, kol dar veikė, žmonės užsukdavo ne tik tvarkyti banko reikalų, bet ir pasigrožėti garsiaisiais skulptoriaus Juozo Zikarto sukurtais Atlantais. Jų statulos remia banko kupolą.
Pastaruoju metu tame pastate veikė „Luminor“ bankas, statinį iš jo 2020 metų lapkritį aukcione nupirko Panevėžio „Lietkabelio“ įmonė. Pradinė aukcione parduoto pastato vertė buvo gerokai mažesnė už dabar parduodamų centrinio pašto rūmų – 354 294 eurai. Kiek išties buvo sumokėta už 1932 metais statyto banko pastatą, neskelbiama.
Klausiamas, kam bus panaudotas šis neabejotiną kultūrinę ir istorinę vertę turintis statinys, „Lietkabelio“ įmonės vadovas Sigitas Gailiūnas patikino, kad šiuo metu vykdo kitą projektą, tad kalbėti apie buvusio banko pastatą dar anksti.
Beje, originalus buvusio banko pastatas, o drauge ir dabartiniai jo savininkai, jau pelnosi nekokią šlovę. Ne taip seniai Panevėžio miesto savivaldybės svetainėje panevėžiečiai įdėjo piktžolėmis pradėjusio apželti buvusio „Luminor“ banko fasado vaizdus ir piktinosi, kad nusipirkę vieną gražiausių mieste statinių verslininkai jį apleido.
