-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Už joje esančią pinigų sumą pasirinktoje parduotuvėje bus galima rinktis, ką pageidauja.
Labiausiai visiems rūpimas klausimas – kokia pinigų suma įkris į kortelę, paaiškės tik 2024-ųjų pradžioje.
Įvairių rūšių kruopos, miltai, cukrus, aliejus, daržovių bei mėsos konservai, kartais – dar ir higienos bei švaros prekės dalijamos vargingiau gyvenantiems. Visa tai Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenis fondo parama.
Ji skiriama ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių žmonėms, patiriantiems skurdo riziką.
Iki šiol daliję produktus, nuo kitų metų šį fondą administruojantys specialistai vargstantiesiems dalins pinigus.
Tik grynųjų jie negaus. Nepasiturintiesiems skirta lėšų dalis bus pervedama į specialią kortelę.
„Europinės paramos dalinimo formatas nuo 2024-ųjų keičiasi. Turintieji teisę ją gauti turės pasirinkti parduotuvę, kurioje už kortelėje esančias lėšas apsipirks. Šiuo metu paskelbtas kvietimas šiame projekte dalyvauti visoms parduotuvėms, siekiama, kad dalyviais taptų ne tik didieji prekybos centrai, bet ir mažos kaimų parduotuvėlės“, – aiškino Lietuvoje veikiančios Europos socialinio fondo agentūros projekto vadovė Gintarė Zizienė.
Iki šiol skirstant vadinamąją europinę labdarą buvo stengiamasi žmones aprūpinti ilgai negendančiais maisto produktais, taip pat būtiniausiomis higienos bei švaros prekėmis. Kai pasaulyje siautė kovido pandemija, paramos gavėjams buvo nupirkta ir medicininių kaukių.
„Galėdami patys rinktis produktus, gausiantieji paramą galės pirkti tai, kas jiems atrodys reikalingiausia. Žmonėms bus suteikta pasirinkimo teisė“, – teigė G. Zizienė.
Iki šiol į nurodytas vietas atsiimti maisto produktų paramos gavėjai eidavo šešis kartus per metus – t. y. kas du mėnesius.
Numatyta, kad pinigai į socialines korteles jiems bus pervedami kartą per ketvirtį, arba keturis kartus per metus.
Bene labiausiai paramos gavėjus šiuo metu dominantis klausimas, pasak atstovės, kokia bus pervedama pinigų suma.
„Kol kas atsakymo į šį klausimą nėra. Tą žinosime tik kitų metų pradžioje“, – patikino G. Zizienė.
„Žmogus privalo ne gauti, o užsidirbti. Štai turiu vienos šeimos pavyzdį – senelis jau keliasdešimt metų vaikšto labdaros, jo sūnus tą daro keliolika metų. Neseniai ūsus užsiželdinęs anūkas irgi jau vaikšto labdaros sau ir dar trims savo vaikams.“
V. Šležas
Europinę labdarą Lietuvoje išdalindavo labdaros ir paramos organizacija „Maisto bankas“. Skelbiama, kad visoje Lietuvoje šiuo metu maisto paketai dalijami daugiau nei 200 000 gyventojų. Panevėžyje tokią paramą gauna 6 095 asmenys, Panevėžio rajone – 3 451. Maisto paketai skiriami tiems, kieno mėnesio pajamos neviršija 235,5 euro.
Panevėžiečiai atsiimti maisto produktų iki šiol ateidavo į Kranto gatvėje esančius organizacijos sandėlius. Paramos dalyboms buvo skiriamos penkios dienos.
„Bet nutikdavo ir taip, kad sulaukdavome skambučių, kai žmonės aiškindavo susirgę arba nurodydavo kitas priežastis. Jie galėdavo paketus pasiimti vėliau. Juos dalindavo „Maisto banko“ savanoriai“, – teigė „Maisto banko“ Panevėžio regiono atstovė Aistė.
Paketų dalinimo dienomis prie sandėlio durų nusidriekdavo eilės.
„Tai, kad maistą žmonės galės pirkti parduotuvėse, ne atsiimti iš sandėlio, geriau jau vien dėl to, jog jiems nebereikės laukti ir šalti eilėse“, – mano „Maisto banko“ atstovė.
Šie metai – paskutiniai, kai stokojantiesiems dar dalijama europinė parama maisto produktais. P. ŽIDONIO nuotr.
Socialinė kortelė bus išduodama užpildžius atitinkamos formos prašymą savivaldybių socialinės rūpybos skyriuose ar seniūnijose. Tokie prašymai bus priimami nuo gruodžio 1-osios.
Juos pateikusieji turės pasirinkti iš pateikto parduotuvių sąrašo. Pasirinktoje parduotuvėje jie privalės pirkti visus metus.
Kortelės bus nemokamos, jas išduos asmens pasirinktoji parduotuvė.
Jau nuspręsta, kad pinigai į socialinę kortelę bus pervedami 2024-ųjų kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesių tą pačią – 15 dieną.
Kortelėje turimas lėšas bus galima leisti iki 2025 metų kovo.
Panevėžio socialinių paslaugų centro vadovė, socialinių mokslų daktarė Lina Kazokienė kaip tokios kortelės privalumą įvardijo galimybę žmonėms rinktis, ko jie nori, ne vien gauti, kas paskirta.
„Bet matau ir riziką, kad už gautą sumą kai kurie paramos gavėjai suskubs pirkti neatsižvelgę į galimybes, tolygiai nepaskirstę pajamų. Gali nutikti, kad kortelės pinigai bus išleisti labai greitai“, – neatmeta L. Kazokienė.
Daliai paramos gavėjų tolygiai leisti skirtas lėšas stengsis padėti socialiniai darbuotojai.
„Nemažai europinę paramą gaunančių žmonių guosdavosi, kad kruopų, kurių būdavo kone kiekviename pakete, nevalgo, nes nemėgsta, bet vis vien jas tekdavo neštis namo. Dabar žmonės pirks, kas jiems patinka ir skanu“, – teigė Socialinės paramos centro socialinė darbuotoja Vilmutė Čepaitytė.
Miežiškių seniūnas Remigijus Budreika pasakoja, jog seniūnijoje gyvena nemažai žmonių, kurie dėl sveikatos ar kitų problemų negalėdavo atvažiuoti pasiimti paketų.
Juos varguoliams nugabendavo seniūnijos darbuotojai, kartais parveždavo kaimynai.
„Dabar tie žmonės turės ieškoti, kas jiems nupirks ir kas atveš maisto už kortelių pinigus“, – dėmesį atkreipė R. Budreika.
Paįstrio seniūnijos vadovas Virginijus Šležas pažymi, kad atsiradus kortelėms, paramos gavėjai nebegalės lieti priekaištų, kad jiems kažkas neskanu, nes patys bus išsirinkę.
„O apskritai aš nelabai pritariu visoms tokioms paramos dalyboms. Žmogus privalo ne gauti, bet užsidirbti. Štai turiu vienos šeimos pavyzdį – senelis jau keliasdešimt metų vaikšto labdaros, jo sūnus tą daro keliolika metų. Neseniai ūsus užsiželdinęs anūkas irgi jau vaikšto labdaros sau ir dar trims savo vaikams“, – dėmesį atkreipė seniūnas.
