Paprašiusi pagalbos pasijuto nusikaltėle

Paprašiusi pagalbos pasijuto nusikaltėle

26-erių Neringos Montvilienės namuose skurdas dantis šiepia kiekviename kampe. Tačiau trečio vaiko besilaukianti ir iš 140 eurų per mėnesį gyvenanti moteris suprato, kad geriau kapstytis pačiai, nei prašyti kitų pagalbos.

Jauna mama iš Gustonių kaimo, palikta dviejų vyrų, priversta gelbėtis pati. Iš valstybės skirtų alimentų ji vos suduria galą su galu. Nors skolų nepavyksta atsikratyti, Neringa džiaugiasi, kad bent vaikai nealksta. Šeima gauna paramą maisto produktais, šiek tiek pati nusiperka ir per daug nesilepindama pavalgo.

Tačiau sudėtinga buitis, apleisti namai ir jokios vilties gyventi geriau gustonietę privertė prabilti. Ji kreipėsi į paramos ir labdaros fondą „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ – paprašė naujesnio šaldytuvo ir skalbyklės. Mat iki šiol savo dešimtmečio ir trimečio sūnelių drabužius plaunanti rankomis, o senas šaldytuvas – tik pusiau veikiantis.

„Pirmą kartą kreipiausi pagalbos. Atvykusi savanorė suprato, kad mums reikėtų daugiau nei šaldytuvo ir skalbyklės. Ji pamatė, koks mūsų butas, o jo susiremontuoti mes neturime galimybės“, – apie savo gyvenimo sąlygas „Sekundei“ pasakojo Neringa.

N. Montvilienė sako, kad paprašiusi pagalbos suprato, kad kitų gailesčio neverta tikėtis.

„Kai viešai pasiskelbiau, kad reikia pagalbos, supratau, kad mūsų žmonės – pavydūs ir šalti. Pasipylė tiek daug kalbų: viskas kaimas šneka, smerkia, bijau net telefonu atsiliepti. Sako, kad aš pati neinu dirbti, negaliu nors kalkėmis lubas nupurkšti“, – apie visuomenės požiūrį kalbėjo N. Montvilienė.

Pašnekovė teigė, kad nuo jos nusisuko ir seni draugai. Atsirado net ir seniai matytas jos pirmojo vaiko tėvas. Jis apie savo pareigas esą pamiršo, kai tik gimė sūnaus.

„Tenorėjau paklausti, ar žada ką nors atnešti savo vaikui? Bet jis tikriausiai taip pat norėjo pasišaipyti iš mūsų“, – atvirai kalbėjo jauna mama.

Pamokė vyrai ir emigracija

Nuo savo gyvenimo vyrų Neringa nukentėjo gana skaudžiai. Užaugusi Panevėžyje ir baigusi aštuonias klases ji anksti pradėjo gyventi savarankiškai. Vos sulaukusi 18 metų pagimdė pirmąjį sūnų. Tačiau jo tėvas, pasak N. Montvilienės, savo šeima nesirūpino, smurtavo ir labiau vertino alkoholį.

N. Montvilienės namuose skurdas dantis šiepia kiekviename kampe. Butas ne tik kosmetinio remonto nematęs, bet problemų ir su vandentiekio sistema, ir su elektra, ir su šildymu. T.Šiaudinio nuotr.

N. Montvilienės namuose skurdas dantis šiepia kiekviename kampe. Butas ne tik kosmetinio remonto nematęs, bet problemų ir su vandentiekio sistema, ir su elektra, ir su šildymu. T.Šiaudinio nuotr.

Su mažu vaiku blaškydamasi iš vieno kampo į kitą, Neringa nusprendė išmėginti emigraciją. Ji su draugais išvyko į Kopenhagą – plauti indų kavinėje.

„Niekada nebevažiuočiau dirbti į užsienį. Aš skaudžiai nusvilau – mus išnaudojo patys tautiečiai. Uždarbis buvo mažas, o būsto nuoma – didžiausia. Kai supratau, kad net bilietui namo neužsidirbsiu, sprukau“, – pasakojo N. Motvilienė.

Tačiau į Lietuvą emigrantė grįžo nebe viena – su nauju draugu iš Panevėžio rajono. Su juo ir tada trimečiu savo vaiku beveik pėsčiomis parėjo iš Kopenhagos į Panevėžį.

Namas – avarinės būklės

Lietuvoje pora kūrė bendrus planus, bet juos įgyvendinti nebuvo lengva. Susituokę dirbo tai vienoje, tai kitoje darbovietėje. Glaudėsi pas tėvus ir galiausiai ėmė ieškoti savo kampelio.

„Mano mama dar 2007 metais nusipirko šitą butą Gustonyse. Mes su vyru čia atsikraustėme prieš dvejus metus. Tačiau ši vieta ir tada atrodė kraupiai“, – apie savo gyvenamąsias sąlygas sako Neringa.

Buto sienos nuo drėgmės buvo pažaliavusios, medinės grindys – supuvusios.

„Tapetai, kuriuos suklijavome, greit atšoko nuo drėgnų sienų. Lubas ruošiamės dažyti, bet pasirodė, kad stogas – visiškai kiauras. Visas šitas namas – avarinės būklės. Pavasariais rūsiai patvinsta, o nuo pastato sienų krenta plytos“, – kalbėjo moteris.

Dalis kaimynų, pasak Neringos, sudėjo plastikinius langus ir duris, bet jos laiptinės gyventojams tokie pirkiniai – neįkandami. Ir pačios Neringos bute pro senus langus skrodžia vėjas.

Moteris šildosi viename kambaryje įrengta krosnimi, tačiau šilta tebūna kelias valandas. Virtuvė ir dar vienas kambarys – nešildomi. Dalyje buto nėra šviesos, vandens šeima pasisemia per vamzdį tualete.

„Sutrūko plastikiniai vandentiekio vamzdžiai, tai teko nusitiesti žarną tualete, kitaip užlietume kaimynus. Vonia nesinaudojame – ant krosnies pasišildome vandens ir maudomės. Yra įrengti vandens skaitikliai, tai ir taupome“, – pasakojo N. Montvilienė.

Su vyrais – baigta

Susiremontuoti savo būsto pašnekovė teigė neišgalinti. Šiuo metu jos šeimos pajamos yra 140 eurų. Beje, ir ta šeima dar kartą neteko savo maitintojo – Neringa skiriasi su vyru, nors laukiasi trečio kūdikio. Gyventi su nedirbančiu, geriančiu sutuoktiniu jai tapo per sunku.

„Dabar gaunu tik valstybės alimentus už vaikus, nes jų tėvai nenori mokėti. Pirmąjį seniai mačiau, o antrasis ateina pažiūrėti vaikų, kai man reikia išeiti tvarkyti reikalų, paskaldo malkų“, – sunkia buitimi skundėsi N. Montvilienė.

Moteris sakė, kad kreipėsi į Naujamiesčio seniūną, tačiau padėti gyvenant privačiame bute daug galimybių nėra. Be to, jauna mama teigė supratusi, kad yra kaltinama neieškanti darbo ir nenorinti gyventi geriau.

„Negalima sakyti, kad aš nedirbau. Ėjau ten, kur tik buvo siūlomas darbas. Net ūkininkų laukuose akmenis rinkau“, – teigė N. Montvilienė.

Praėjusiais metais ji esą baigė salės darbuotojo kursus, tačiau konfliktai su vyru neleido jai atlikti praktikos. Moteris džiaugiasi įgyta specialybe, bet darbo Gustonyse, anot jos, nėra.

Čia tėra viena parduotuvė, biblioteka ir žemės ūkio bendrovė. Iki miesto važinėti pašnekovė neturi sąlygų. O ir dėl nėštumo kol kas reikės luktelėti.

Dirbti, kaip tvirtino Neringa, vengė jos vyras. Jis buvo išregistruotas iš Darbo biržos, nes nedirbo privalomų viešųjų darbų.

„Gal ir socialinę pašalpą būtume gavę, jei ne vyro abejingumas. Išmetė iš Darbo biržos – ir viskas. Dabar išsiskirsiu ir tikiuosi gauti valstybės paramą – manau, bus lengviau“, – vylėsi Neringa.

Naujo vyro N. Montvilienė tikino tikrai neieškosianti – užteks mažų sūnelių meilės. O jiems, kaip sakė, nieko negailinti, kas jos kišenei prieinama.

„Dar nėra buvę dienos be dešros. Vaikai tikrai alkani nebūna, nors palepinu juos retai. Nuolat tenka galvoti, kiek reikės atiduoti mokesčiams, kiek liks pačiai. Visko apmokėti man neišeina – vieną mėnesį sumoku už elektrą, kitą už vandenį – taip ir žaidžiu“, – kalbėjo N. Montvilienė.

Iš valstybės ji gauna paramą maisto paketais, jos vyresnis sūnus mokykloje maitinamas nemokamai.

Laukia daugiau pastangų

Naujamiesčio seniūnas Jonas Sarkaitis N. Montvilienei žada skirti 100 eurų vienkartinę pašalpą. Tokia parama paprastai skiriama Darbo biržoje registruotiems asmenims, tačiau planuojama padaryti išimtį, kad vargstantiems gyventojams būtų lengviau. Tikimasi, jog pagalba ir pačią Neringos šeimą paskatins imtis daugiau iniciatyvos.

„Mes galime skirti tik vienkartinę pašalpą, bet šeima vis dar neateina susitvarkyti dokumentų. Jau padėjome jiems pasirūpinti dėl vaiko išmokos, maisto paramos. Suteikėme transporto paslaugas, nors iki seniūnijos – tik šeši kilometrai ir jauniems žmonėms tai įveikiama. Ne viską gali duoti seniūnija“, – „Sekundei“ teigė Naujamiesčio seniūnijos socialinė darbuotoja Ilona Dobradziejienė.

Pastarąjį kartą užsukusi į šią šeimą ji tvirtino išgirdusi, kaip piktai ginčijasi vyras ir žmona, todėl įtraukė juos į stebėtinų šeimų sąrašą. Taigi Montvilos bus pusę metų griežčiau prižiūrimi socialinės darbuotojos.

„Galime vykdyti reidus, patikrinimus. Šioje šeimoje nėra saugu vaikams. Jau ir anksčiau buvome juos įtraukę į stebimų šeimų sąrašą, bet sutuoktiniai kurį laiką buvo susitvarkę. Dabar vėl reikia kontrolės“, – sakė socialinė darbuotoja.

Nemandagus pašnekovei pasirodė N. Montvilienės vyras. Jis, pasak I. Dobradziejienės, dažnai keičia darbą, turi skolų, piktnaudžiauja alkoholiu.

Neringa, anot jos, negeria, bet kartais ir ji esą pritingi. Socialinės darbuotojos žiniomis, moteris gauna paramą mokyklinėms vaiko priemonėms įsigyti, bet nepasirūpina, kad sūnui jų netrūktų.

Kaip teigė pati N. Montvilienė, Naujamiesčio socialinė darbuotoja, jos net nepažinodama, susidarė išankstinę nuomonę ir nuolat šmeižia, kad nenorinti dirbti.

Galerija

Komentarai

  • Man tokiu durniu visai negaila. Pries krusantis ir vaikus gaminant reikia mastyti kaip juos islaikysi ir is ko gyvensi. Tegul geriau dirbt eina o ne ant diedu kotu joja.

    • Jei negaila, jei tokie visi angelai neklystantys, patylekit ir apeikit straipsni.

    • O tai ,,jojimas ant koto“ nėra sunkus darbas? Kiek svorio netenki. Bėda ta, kad to darbo rezultatas ubagai kuriuos mes turime išlaikyti.

  • Dar viena dejuotoja.O ką veikei,kol nebuvai nėščia?Kodėl namų neišsikuopei?Kodėl guliesi su kuom papuola ir vaikus štampuoji?Sakai „net akmenis rinkau“.Koks skirtumas koks darbas-svarbu pinigus moka.Ko negali dirbti ŽŪ bendrovėje?Kam į tą miestą važinėti?Juk neturi išsilavinimo,tai ir darbas būtų tik kiemsargės.Negaliu pakęsti tų jaunų „staklių“

    • O kodel komentuodami bijote vardus pasirasyti? Matyt tik komentuot temokate

  • Galiu pasakyti tik tiek,kad visada lengviausia po visko eiti ir skųstis.Gyvenimas geriausias mokytojas-akivaizdu ši mergina negalvojo nei pro kur.Kitaip nebūtų atsidūrusi tokioje situacijoje.Mokiausi su jos antruoju vyru,komentarų manau nereikia 🙂 Gauila tik vaikų.

    • Gal geriau ieskot pagalbos o ne zudyt vaikus, gert, valkataut. Jei visi galetume atsukti laika klaidu nedarytume. O dabar atrodo kad visi tiesiog idealai ir gyvenantys neklysdami.

  • Baikit visi ant tos moters taip „stumti“. Kai paskaitai komentarus, supranti, kodėl Lietuvoje tiek daug patyčių ir žiaurių žmonių. Visi tik įkąsti taikosi. Taip, moteris suklydo pasirinkusi ne tuos vyrus, bet nereikia jos smerkti. Kai įvyksta kokia nelaimė, visi puola pamokslauti, kodėl moterys leidžiasi skriaudžiamos vyrų, bet kai nuo tokio pabėga, tai ne tik kad nesulaukia pagalbos, bet dar ir purvais sutrypia. Jai moralų nereikia, o jeigu negalite padėti, tai tiesiog apsieikite be piktų komentarų. Jeigu visuomenėje būtų bent šiek tiek daugiau atjautos ir supratimo, gal ir nelaimingų žmonių būtų mažiau. Pagaliau čia kalbama ne apie šią moterį, o vaikus ir jų ateitį. Manau, jiems bus daug geriau augti nematant alkoholiu prasmirdusių tėvų. Kartais juk reikia tiek nedaug, gal moteris pamačiusi, kad šiame varge yra ne viena, jausis saugiau ir tvirčiau kabinsis į gyvenimą. Ką jai ir palinkėčiau.

    • Atsakyti
  • Neringa, Jums linkim stiprybės. Pabandysim Jus susirasti ir Jums padėti. Pabandykite nekreipti dėmesio į piktus komentarus. Sekmės Jums.

Rodyti visus komentarus (9)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų