Prasidėjus COVID-19 pandemijai, vienas pirmųjų į pagalbą Panevėžio ligoninės medikams suskubo kolegijos studentas, būsimasis paramedikas Linas Karaliūnas. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Papildomos rankos kovoje su virusu

Papildomos rankos kovoje su virusu

Europos Komisijos duomenimis, dar prieš kelerius metus savanoriška neatlygintina veikla padedant kitiems Lietuvoje užsiėmė vos 15 proc. gyventojų.

Tačiau nevyriausybinės organizacijos fiksuoja naują tendenciją – pandemija beprecedenčiais skaičiais augino savanorių gretas. Savanorystė vis dažniau atsiranda tiek jaunų žmonių, tiek senjorų gyvenimuose. Pastarųjų metų kontekste jos poreikio mastas ir svarba dar labiau išryškėjo. Be galo reikšmingas savanorių indėlis dirbant Panevėžio regiono ligoninėse, slaugos ir globos įstaigose, vakcinavimo punktuose, švietimo įstaigose, rūpinantis vieni kitais.

Atsižvelgdamas į savanoriškos veiklos svarbą ir ypatingą reikšmę ne tik valstybei, bet kiekvienam žmogui, Seimas 2022-uosius paskelbė Savanorystės metais. Nors savanorystė jau yra tapusi labai svarbia visuomenės gyvenimo dalimi, vis dėlto ji dar nėra ganėtinai pažįstama. Šįmet „Sekundė“ naujoje rubrikoje „Gerumas kaip gyvenimas“ supažindins su gėrio, meilės ir šilumos nešėjais: į pagalbą Panevėžio mieste ir rajone skubančiais, savo laiką aukojančiais ir jokio atlygio nesitikinčiais savanoriais – tais, kurie keičia pasaulį ir panevėžiečių gyvenimus į gera. Juk gerumas ir yra gyvenimas.

Turbūt niekas neabejoja, kad pandemija sunkiausią naštą užritino ant medikų pečių. Papildomos savanorių rankos ligoninėse, kitose medicinos įstaigose tapo itin reikšminga pagalba šiais sudėtingais laikais.
Respublikinė Panevėžio ligoninė prieš porą metų gavo savanoriškos veiklos šioje įstaigoje akreditaciją ir pradėjo įgyvendinti savanorystės programas.

„Savanorystė yra labai svarbi ir reikalinga tiek personalui, tiek pacientams. Savanoriams patikimos nesudėtingos, pagalbinės užduotys – pacientų, atvykstančių į ligoninę, sutikimo, apklausų, rūšiavimo, įvairiausios informacijos suteikimo, palydėjimo į gydymo skyrių ir kitos užduotys“, – vardija Panevėžio ligoninės komunikacijos specialistas Vytautas Riaubiškis.

Savanoriavimo laikotarpiu naujokams, pasak V. Riaubiškio, priskiriami vadovai, padedantys jiems visais klausimais, koordinuojantys jų darbus gydymo įstaigoje. Pasibaigus savanoriškos pagalbos laikui, savanoriams išduodami pažymėjimai, galiojantys ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Ateityje tokia patirtis tampa reikšminga įvairiose gyvenimiškose situacijose, neretai praverčia renkantis studijas, ieškant darbo.

Ligoninėje nuo 2020-ųjų savanoriauja Juozo Balčikonio ir Kazimiero Paltaroko gimnazijų moksleiviai, Panevėžio kolegijos studentai.

„Savanorystė ligoninėje – galimybė bent kiek palengvinti personalo darbą bei padėti ligoniams, kartu gaunant daug vertingesnį nei materialų atlygį – įprasmintą laiką ir naujas patirtis, kurios daro jaunuolius labiau išsilavinusius ir augančius kaip asmenybes“, – mano V. Riaubiškis.

Šiuo metu Panevėžio ligoninėje savanoriauja tik keli asmenys. Dėl didesnės COVID-19 grėsmės, pasak V. Riaubiškio, tokia veikla itin neplečiama. Tačiau norinčių prisijungti prie savanorių komandos ligoninė sulaukia išties daug.

Pirmas prieš pandemiją

Prasidėjus COVID -19 pandemijai, vienas pirmųjų į pagalbą Panevėžio ligoninės medikams suskubo kolegijos studentas, būsimasis paramedikas Linas Karaliūnas.

Jis į ligoninės savanorių gretas įsiliejo dar 2020-ųjų vasarą ir buvo pasiųstas į vadinamąją pirmą fronto liniją – Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių skirstyti naujų ligonių.

„Galima sakyti, esam vartininkai, kurie pirmi pasitinka sunegalavusius ligonius. Juos apklausiame, kas nutiko, kuo skundžiasi. Matuojame kūno temperatūrą, karščiuojančius atskiriame nuo nekarščiuojančių“, – pradėjęs savanoriauti „Sekundei“ pasakojo L. Karaliūnas.

Šiuo metu vaikinas tęsia studijas Panevėžio kolegijoje, Biomedicinos mokslų fakultete. Antrakursis ruošiasi paramediko profesijai.

Į Aukštaitijos sostinę Linas atvyko iš Vilniaus, kur daug laiko skyrė muzikai. Sostinėje jis baigė muzikos specialybę bei tapo džiazo pianistu. Tačiau vieną dieną panoro daugiau ir susidomėjo medicina.

„Muzika niekur nedingo, ji visada šalia, bet man gyvenime reikia daugiau. Su savo išsilavinimu nusprendžiau eiti į Greitąją medicinos pagalbą, kur galima dirbti turint kitą profesiją. Baigiau paramediko kursus, Panevėžio kolegijoje įstojau į slaugą ir žadu dirbti greitojoje“, – apie radikaliai pakeistą profesiją pasakojo vilnietis.

Savanorystė Panevėžio ligoninėje tik dar labiau padėjo suprasti, kad eina teisingu keliu.

Kaip karinė padėtis

Pasaulį purtant pandemijai, Panevėžio ligoninėje darbuotis pradėję savanoriai atrodė kaip kosmonautai: dėvėjo specialią aprangą, ją po budėjimo keitė.

Visą pasaulį užvaldžiusį koronavirusą L. Karaliūnas pažino dar anksčiau, nei atėjo savanoriauti į ligoninę. Ši baisi liga jau buvo pasiglemžusi gyvybę ir iš kalbinto jaunuolio artimųjų rato.

Pats būsimas paramedikas nuo viruso saugojosi dar tada, kai Lietuvoje veido kaukes dėvėjo retas. Tuomet su tokia apsauga viešumoje pasirodydavęs vaikinas daugelį stebindavo.

Tačiau laikas parodė, kad veido kaukės greitai tapo įprastu aprangos kodu visame pasaulyje.

Visam laikui pasikeitė ir darbas ligoninėse. Medikų, slaugytojų ir jų pagalbininkų darbo režimas itin įtemptas iki šių dienų.

„Priėmimo skyrius ir taip yra vieta, kur nuolat vyrauja karinė padėtis. Pandemijos metu čia darbas tapo dar sudėtingesnis. Tačiau sistema veikia kaip laikrodis – viskas sustyguota, paskirstyta. Jei kas sako, kad čia per ilgai laukė pagalbos, gal buvo su įpjautu pirštu, o jiems už nugaros laukė po avarijos atvežti rimti ligoniai“, – pasakojo Linas.

Parodė tikrą charakterį

Linas savanoriauti ateidavo bent 2–3 kartus per savaitę ir budėdavo po pusę paros.

„Ramesnę naktį pro mus praeina nuo 15 iki 20 ligonių ir iki 300–400 žmonių įtemptą dieną. Karščiuojančiųjų paprastai būna nuo kelių iki keliasdešimt per pamainą ir juos siunčiame pro kitas duris“, – pasakojo L. Karaliūnas.

Jam ir teko savanoriaujant būti tuo rojaus raktininku, savotišku šventuoju Petru, išklausančiu ne tik ramiai, supratingai, mandagiai bendraujančius pacientus, bet ir jau su „pašiaušta“ nuotaika ateinančius ligonius.

„Iš toli matau, kuriam niekas netiks – ir su keiksmais, net grasinimais bandys pereiti visas prie ligoninės įėjimo įrengtas užkardas. Paskui jiems lygiai taip pat netinka apžiūra, gydymas ir visa kita. O galiausiai atsiunčia skundą ar parašo piktą komentarą apie medikų darbą. Gaila, kad padėkos tokios retos“, – pasakojo L. Karaliūnas.

Kokie žmonės gali būti nepakantūs, savanoris ypač matė pandemijos pradžioje po pirmojo karantino. Linas prisimena, kaip tuo metu gyventojai lipo per gydymo įstaigų tvoras, darė slaptas fotosesijas bei filmavimus pakrūmėse, neva bandydami parodyti, kaip blogai dirba medikai.

Sunku, pasak savanorio, būdavo išaiškinti pacientų artimiesiems, kodėl jiems į ligoninę įeiti negalima. Linas prisimena incidentą, kai teko atremti net penkių asmenų kompaniją, kuri karštligiškai veržėsi paskui pasiligojusį bičiulį.

L. Karaliūnas buvo ryžtingai nusiteikęs padėti medikams tol, kol jo rankos bus reikalingos.

Šiuo metu Panevėžio ligoninės Priėmimo skyriuje tokios apgulties nebėra, tačiau nors nuo pandemijos pradžios praėjo jau dveji metai, visose gydymo įstaigose sąlygos išliko tokios pat griežtos.

 

 

 

Komentarai

  • parke zmogus su kauke diagnoze aiski be gyditoju

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų