-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Dar 1992 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nutukimą pripažino masine epidemija. Pagal statistiką, labiausiai nutukę yra JAV, mažiau – Šiaurės Europos šalių gyventojai.
Lietuvoje nutukimas taip pat yra aktuali problema, nes daugiau kaip trečdalis žmonių daugiau ar mažiau nutukę. Deja, bet nuo nutukimo kenčia ne tik suaugusieji, bet ir kas dešimtas vaikas.
Egzistuoja pačios įvairiausios nutukimo priežastys: persivalgymas, paveldėjimas, sumažėjęs fizinis aktyvumas, centrinės nervų sistemos – pagumburio bei hipofizės sistemos – pažeidimas, hormoninis riebalų ir angliavandenių apykaitos sutrikimas. 70–80 proc. atvejų kūno masė padidėja netinkamai maitinantis, nereguliariai valgant. Reikšmės turi ir per didelis riebalų kiekis dienos racione, per mažas skaidulinių medžiagų (vaisių, daržovių, grūdinių produktų) vartojimas.
Didžiausia problema, kad gauta su maistu energija nėra išnaudojama, o jos perteklius kaupiamas organizme riebalų pavidalu. Antsvorio ar nutukimo atsiradimas gali būti siejamas su genais, tačiau yra tik kelios retos genetinės būklės, kurios gali būti susijusios su per dideliu kūno svoriu, pavyzdžiui, Praderio-Vilio sindromas. Vis dėlto tai nėra priežastis, dėl ko asmuo negalėtų sumažinti per didelio kūno svorio.
Žinoma, antsvoris ir nutukimas gali būti paveldėtas dėl tam tikrų savybių – pavyzdžiui, didelio apetito, kuris apsunkintų svorio mažinimą, tačiau vis dėlto tai nepadaro svorio metimo neįmanomu darbu. Svarbu atsiminti, jog per didelis kūno svoris yra dažniau susijęs su aplinkos veiksniais, tokiais kaip netinkami mitybos įpročiai, įgyti dar vaikystėje.
Pradėti rūpintis būsimo kūdikio kūno svoriu turėtų dar nėščia moteris. Ji turi stengtis, kad jos kūno masė per nėštumą padidėtų ne daugiau kaip 8–12 kilogramų. Jeigu priaugama nuo 20 iki 30 kilogramų, natūralu, kad vaisiaus organizme susidarys riebalinių ląstelių perteklius. Nėščiosios turėtų vengti lengvai pasisavinamų angliavandenių (pyragaičių, tortų, saldumynų), sočiųjų riebalų rūgščių.
Nutukę asmenys dažniau serga cukriniu diabetu, išemine širdies liga, arterine hipertenzija, insultu, tulžies pūslės akmenlige, sąnarių ligomis. Turinčių antsvorio žmonių dažniausiai būna ir padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.
Nutukimo gydymas yra išties ilgas ir sunkus procesas. Tam, kad ilgą laiką ir nuolat būtų lieknėjama, būtini ne drastiški lieknėjimo metodai, o ilgalaikiai fizinio aktyvumo ir mitybos pakeitimai. Fizinis aktyvumas turi būti didinamas palaipsniui, atsižvelgiant į sveikatos būklę, gyvenimo būdą.
Liesėjant reikia valgyti ne rečiau kaip 4 kartus per dieną. Didžioji maisto dalis turi būti suvalgoma pirmoje dienos pusėje. Rekomenduojamas paros raciono kaloringumas moterims 1000–1200, o vyrams 1200–1500 kcal.
Kalorijas sudeginti padeda ir vandens procedūros, stiprūs masažai, cirkuliariniai dušai. Vėliau, jei minėtos priemonės nepadeda, galimas medikamentinis ar chirurginis gydymas. Dėl jų, žinoma, reikėtų tartis su specialistais.
Fizinio aktyvumo trūkumas labai svarbi priežastis, susijusi su nutukimu. Dauguma žmonių dirba sėdimą darbą, beveik kasdien važinėja automobiliais, todėl didžiąją dienos dalį praleidžia pasyviai, tiesiog sėdėdami. Tačiau turint antsvorio ar polinkį kaupti papildomus kilogramus, atsipalaidavimą prie televizoriaus ar kompiuterio teks pakeisti fizine veikla.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kiekvienam suaugusiam asmeniui užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla bent 150 minučių per savaitę. Tai galėtų būti važinėjimas dviračiu ar greitas ėjimas. Fizinę veiklą galima suskaidyti į trumpesnius užsiėmimus, pavyzdžiui, penkias dienas per savaitę atlikti įvairius pratimus po 30 minučių.
Svarbu paminėti, jog jeigu asmuo turi antsvorio ar yra nutukęs ir nori sumažinti savo kūno svorį, fizine veikla reikės užsiimti ilgiau. Patartina pradėti nuo mažesnio fizinio krūvio ir palaipsniui jį didinti.
Antsvorį, nutukimą ir kitas su tuo susijusias sveikatos bėdas gali sukelti ir paprasčiausias persivalgymas. Geriausias būdas kovoti su persivalgymu – planuoti valgymą dar iki tol, kol pradėjote valgyti. Išsirinkite tuos valgius ar produktus, kuriuos ketinate suvalgyti, sudėkite juos prieš save, o kitus pašalinkite nuo stalo. Suvalgę pasirinktą maistą iš karto pasitraukite nuo stalo.
Skrandžio užpildymas taip pat aktyvuoja sotumo centrą, tad dar iki pagrindinio valgymo naudinga valgyti vaisius ir daržoves, nes net 70 proc. jų kiekio sudaro nesuvirškinama ląsteliena, kuri užima daug vietos skrandyje.
Kiekis, kurį skrandyje užima pora obuolių, lygus tam, kurį sudaro 4–5 riekės duonos ar didelė lėkštė ryžių, tačiau pagal kalorijų skaičių duona ar ryžiai net keletą kartų viršija obuolius.
Jei dažnai valgote ne namuose, o kavinėje ar restorane, jums taip pat gali kilti rūpesčių dėl antsvorio. Ryšį tarp kasdien gaunamų kalorijų kiekio ir valgymo ne namuose nagrinėjo Europos perspektyvinių vėžio ir mitybos tyrimų programos specialistai. Anot jų atlikto tyrimo, žmonės, kurie reguliariai valgo ne namie, o valgykloje ar kavinėje, su maistu gauna daugiau kalorijų ir mažiau juda.
Buvo apklausti beveik 35 tūkst. žmonių iš 10 Europos šalių (lietuvių tarp jų nebuvo), kokius maisto produktus bei gėrimus ir kur jie vartojo per pastarąsias 24 valandas iki apklausos. Buvo užfiksuoti ir apklaustųjų, kurių amžius – nuo 35 iki 74 metų, gyvensenos įpročiai.
Pagal šiuos duomenis, mokslininkai apskaičiavo, kiek kalorijų apklaustieji suvartojo per dieną ir kiek jų gavo valgydami ne namie. Rezultatai parodė, kad ne namie ypač daug geriama kavos, arbatos bei valgoma saldumynų – ledų ir įvairių kepinių. Užkandinėse ar kavinėse vyrai „suvalgo“ didesnę dienos kalorijų dalį negu moterys. Ryškūs skirtumai pastebėti ir palyginus įvairių šalių gyventojų mitybos įpročius.
Pavyzdžiui, skandinavai ne namuose suvalgo kur kas daugiau nei vokiečiai ar Pietų Europos šalių gyventojai. Pasak mokslininkų, nors tai tik vienos dienos duomenys, jie gerai atspindi valgymo įpročius.
