-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Miesto Savivaldybė sulaukė Lietuvos žydų kultūros paveldo kelio asociacijos kvietimo tapti jos nare.
Jai priklauso jau 13 šalies savivaldybių.
Prie jos prisijungus ir Panevėžiui, miesto kultūros paveldo objektai būtų įtraukti į Europos žydų kultūros paveldo kelią.
Ši narystė taip pat suteiktų galimybę gauti Europos Sąjungos, Lietuvos ar privačių fondų finansinę paramą tokiems objektams tvarkyti.
Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus dr. Arūno Astramsko teigimu, žydų paveldu Aukštaitijos sostinė Lietuvos kontekste nėra kažkuo išskirtinė, nors čia ir išlikę nemažai šios tautos istoriją liudijančių statinių: autobusų stoties pašonėje ješivos pastatas, kuriame įsikūręs konditerijos cechas, buvęs rabinato pastatas Ramygalos gatvės pradžioje, sinagoga M. Valančiaus gatvėje, žydų berniukų gimnazija Elektros gatvėje, žydų mergaičių gimnazija Ramygalos gatvėje ir kiti.
Likę ir sinagogų, kurios sovietmečiu buvo perstatytos, fragmentų.
Kiek toks paveldas dabar pritraukia turistų į miestą, dr. A. Astramskas negali pasakyti.
Iš Izraelio atvažiuojantys svečiai paprastai žydų kultūros paveldo objektus aplanko per žydų organizacijas, o ne kreipiasi į muziejininkus. Tačiau, kaip pastebi istorikas, žydų paveldas, ypač religija bei papročiai, domina ir lietuvius – tokios ekskursijos gana dažnai užsakomos.
Dr. A. Astramskas neabejoja, kad miesto Savivaldybei tapti tokio europinio kelio dalimi būtų naudinga, tai didintų Panevėžio žinomumą ir už Lietuvos ribų.
Asociacijos tikslas – išsaugoti gausų tiek materialų, tiek nematerialų Lietuvos žydų kultūros paveldą kuriant maršrutą tiek vietos, tiek nacionaliniu lygmeniu, skatinti domėjimąsi žydų kultūra, tradicijomis, didinti su žydų istorija susijusių objektų lankomumą ir žinomumą.
„Ypač pandeminiu laikotarpiu yra daug vietos turistų, norinčių pasižiūrėti, kaip Lietuva atrodo, o žydų pavelde yra tikrai daug ko įdomaus – nuo nekilnojamojo turto iki žymių litvakų gyvenimo vietų. Tai tikrai labai didelis Lietuvos turtas ir jo neišnaudoti edukacijai būtų negerai“, – mano Lietuvos žydų kultūros paveldo kelio asociacijos pirmininkas Artūras Taicas.
Jo teigimu, susidomėjimas žydų kultūros paveldu Lietuvoje tikrai jaučiamas.
„Galiu būti šališkas, bet didesniuose ir mažesniuose miestuose kaip savaitgalis, taip ir važiuoja turistų grupės. Iš turizmo informacijos centrų duomenų matome, kad yra didelis susidomėjimas“, – pastebi asociacijos vadovas.
Dėliojant kelio lankytinus objektus, A. Taicas ragino pažvelgti ne tik istoriniu, bet ir komerciniu atžvilgiu.
„Pakruojo sinagoga 2019 metais per metus sulaukė virš 21 tūkst. lankytojų. Kiek pastatų arba vietų gali tuo pasigirti? Neabejoju, kad vietiniam verslui tas labai aktualu. Panevėžyje irgi yra išlikusių žydų pastatų, tai kodėl miestas negalėtų būti vienas tų lankytinų taškų?“ – sako asociacijos pirmininkas.
A. Taicas sako, kad į žydų paveldo kelią kviečiamas jungtis ir privatus verslas. Pavyzdžiui, Ukmergėje veikia maitinimo įstaiga, siūlanti žydiškų patiekalų valgiaraštį: turistams įdomu paragauti šakšukos (žydiška kiaušinienė) ar falafelių (aliejuje keptas patiekalas iš avinžirnių).
Pirmininko manymu, Panevėžys galėtų pamąstyti ir apie suvenyrus turistams.
„Jei sinagogą aplanko 20 tūkst. turistų ir kiekvienas jų nuperka suvenyrą už eurą ar du, būtų paskata biudžetui. Atvykėlis tikrai gali sau leisti įsigyti įdomų suvenyrą už simbolinę sumą“, – svarsto A. Taicas.
Pirmininko teigimu, asociacijai gali pagelbėti, konsultuoti, suteikti reikiamus įrankius, tačiau nemažą dalį darbų turi atlikti ir pati savivalda, kad tokie žydų paveldo objektai trauktų lankytojus.
