-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Skarmalais, pakulomis, bulviniais maišais, susivėlusiais perukais, prisidažę, smagiai nusiteikę čigonai, gaspadinės, velniai, daktarai bei kiti šventės personažai sekmadienį šurmuliavo Kultūros ir poilsio parke švęsdami Užgavėnes.
Susirinkusius linksmino persirengėliai, pramogauti kvietė žaidimų kiemas, atėjusieji be kaukės tokią galėjo susikurti čia pat, parke įsitaisiusiose kūrybinėse dirbtuvėse.
Ratus suko ir pasivažinėti kvietė žirgais kinkyta karieta, buvo galima nusifotografuoti fotoateljė. Geriausiais receptais dalinosi gaspadinės, tad blynų ir kitų Užgavėnių valgių aromatai iš tolo kuteno nosį. Tokią dieną būtų nuodėmė nepasisotinti!
Tikima, kad jei per Užgavėnes gerai ir sočiai valgysi, būsi sotus ir stiprus visus metus. Pagal tradicijas šventinę dieną turėtų būti valgoma ne mažiau nei 9–12 kartų. Mat po Užgavėnių seka gavėnios metas – laikas po visų linksmybių, kada jau ir valgyti reikia saikingai, po nedaug.
Ir ne tik tradiciniais blynais pilvus senoliai per Užgavėnes sotindavo. Pačiu senoviškiausiu Užgavėnių patiekalu laikomas šiupinys. Jis buvo verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą.
O pasisotinę panevėžiečiai Kultūros ir poilsio parke traukė šokti.
Šventėje trypė įvairūs šokių kolektyvai, griežė liaudiškos muzikos atlikėjai, kapelos.
Užgavėnių kulminacija tapo tradicinės liesojo Kanapinio ir tinginystės, apsileidimo, persivalgymo simbolio Lašininio grumtynės bei griausmingas Gavėno – piktosios žiemos dvasios – išlydėjimas į dausas.
Užgavėnės švenčiamos likus 47 dienoms iki Velykų, šventės data kasmet kinta nuo vasario 3-iosios iki kovo 9 dienos.
