P. Židonio nuotr.

Panevėžys skelbia konkursą dar vienam naujam objektui

Panevėžio savivaldybė paskelbė laukianti idėjų, kaip mieste įamžinti garsųjį kraštietį, vieną pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių Juozą Zikarą.

Paskelbusi skulptūros ar meninio akcento idėjų konkursą, Savivaldybė pasiūlymų laukia iki sausio vidurio.

Komisijos geriausiomis pripažintų trijų idėjų autoriams numatyti prizai nuo 3000 iki 1000 eurų. O su laimėtoju būtų pasirašyta sutartis ir pačiai idėjai įgyvendinti.

Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo Sauliaus Glinskio teigimu, J. Zikaro atminimui įamžinti miestas galėtų skirti apie 20 tūkst. eurų.

„Konkurso tema – J. Zikaras. Idėjos gali būti nuo instaliacijos iki skulptūros, biusto ar dar kažkas, ką sugalvos menininkai“, – sako architektas.

Anot jo, pasiūlymų vertinimo komisijoje dirbs Savivaldybės atstovai, taip pat dailininkai, skulptoriai, architektai – ir ne tik iš Panevėžio.

Produktyviausi metai

J. Zikaro atminimui įamžinti Savivaldybė numačiusi vietą greta J. Balčikonio gimnazijos, Respublikos gatvėje. Ten jau stovi rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biustas.

Su šia mokykla įžymiojo skulptoriaus istorija glaudžiai susijusi. 1919 m. Zikarų šeima, patyrusi daug sunkumų, iš Peterburgo grįžo į Lietuvą. Bet darbo paieškos buvo bergždžios. J. Zikaras net buvo sumanęs išvažiuoti į Maskvą ir ten, lipdydamas Lenino ir Stalino stovylas, nesunkiai užsitikrinti pragyvenimą. Bet atsitiktinai sutikęs Panevėžio gimnazijos muzikos mokytoją Mykolą Karką, sulaukė kvietimo gimnazijoje dėstyti piešimą. Šeima gyveno Paliukuose, o J. Zikaras tik savaitgaliais 20 kilometrų pas savuosius eidavo pėsčias. Po kiek laiko šeimai pavyko įsikurti Panevėžyje – apsigyveno išsinuomotame ankštame bute.

Nuo tada prasidėjo laimingesnis Zikarų gyvenimo periodas. Dirbdamas Panevėžio gimnazijos dailės mokytoju, J. Zikaras sukūrė daugelį nepriklausomos Lietuvos simboliais tapusių meno kūrinių.

Gavęs honorarą už lietuviškų monetų sukūrimą, pagaliau galėjo tinkamai pasirūpinti šeima, pasistatė namą su dirbtuve Panevėžyje, P. Puzino gatvėje. 1984-aisiais šis kultūros paveldas nugriautas, o jo vietoje pastatytas bankas. Dabar ir to nebėra, o jo pastate įsikūręs Registrų centras. 1928 metais J. Zikaras gavo tuomečio švietimo ministro Konstantino Šakenio kvietimą dėstyti skulptūrą Kauno meno mokykloje ir šeima persikėlė į laikinąją sostinę.

Vizija liko makete

Šįmet minima dviguba su šiuo menininku susijusi sukaktis – jo 140-osios gimimo metinės ir

100 metų, kai sukurtas vienas iškiliausių Lietuvos nepriklausomybės simbolių – Juozo Zikaro skulptūra „Laisvė“. Siekiant įamžinti Nepriklausomybės kovas, tarpukariu visoje Lietuvoje buvo planuojama statyti jas menančius paminklus. Vieni pirmųjų tokias idėjas bandė įgyvendinti kauniečiai ir pasirinko skulptorių J. Zikarą. 1921 metais Kaunui jis sukūrė „Laisvę“, tačiau paminklas buvo pastatytas tik po septynerių metų.

Nepriklausomybės kovoms atminti skirto paminklo idėja buvo gyva ir panevėžiečių galvose. Pastatyti tokį paminklą Panevėžyje patikėta taip pat J. Zikarui. 1925 metais Nepriklausomybės paminklo modelis jau buvo paruoštas ir perduotas įvertinti komisijai. Paminklui reikalingos lėšos buvo renkamos daug metų, o iki 1934 metų surinkta 15 tūkst. litų. Galiausiai sumanymo statyti paminklą atsisakyta ir surinktas lėšas nuspręsta skirti Panevėžio muziejui. Paminklo statymo idėja Panevėžyje taip ir liko neįgyvendinta.

Regi „Laisvę“ iš stiklo

Panevėžiui J. Zikaro sukurto, bet taip ir nepastatyto paminklo idėja atgaivinta Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

Panevėžiečiai visuomenininkai per pastaruosius tris dešimtmečius ne kartą kėlė idėją mieste pastatyti maketu telikusią skulptūrą.

Panevėžio kraštiečių klubo „Tėviškė“ pirmininkės pavaduotoja, iniciatyvinės grupės dėl J. Zikaro paminklo pastatymo atstovė Liudvika Knizikevičienė pasakoja, jog šįmet Panevėžio savivaldybei pateiktas prašymas įamžinti žymiojo skulptoriaus atminimą. Anot panevėžietės, palaikantieji šią idėją tam netgi buvo nusiteikę patys surinkti lėšų, tačiau Savivaldybė pažadėjusi tokiam reikalui surasti pinigų biudžete.

Panevėžietės teigimu, visuomenininkai siūlė Laisvės aikštėje pastatyti modernų paminklą – grūdinto stiklo „Laisvę“. Dėl jo gamybos aktyvistai tarėsi su stiklo menininku panevėžiečiu Remigijumi Kriuku.

„Savivaldybėje mums patarė neprisirišti prie konkrečios vietos – Laisvės aikštės. Nematau nieko blogo, jei J. Zikaro atminimo įamžinimas atsirastų ir prie J. Balčikonio gimnazijos. Mums svarbiausia, kad tame meno kūrinyje būtų J. Zikaro „Laisvės“ motyvas“, – viliasi L. Knizikevičienė.

Anot jos, iki šiol Panevėžiui nesisekdavo dėl paminklų savo iškilioms asmenybėms.

„Ir Juozo Miltinio paminklui pastatyti buvo trys konkursai ir trys teismai. Gal su J. Zikaru seksis geriau“, – tikisi panevėžietė.