I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Panevėžys sergamumu COVID-19 išsiskiria iš kitų miestų

Sekundė
ELTA
Aktualijos
2021.12.14 14:19

Didžiųjų Lietuvos miestų teritorijos sergamumo COVID-19 žemėlapyje vis dar juodos, nors bent keturiose iš jų, išskyrus Panevėžio savivaldybę, pandemijos pagreitis – jau su minuso ženklu.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per 14 pastarųjų parų 100 tūkst. gyventojų šalyje teko 823,3 naujo COVID-19 ligos atvejo, ir pandemijos pagreitis per 7 dienas sulėtėjo 9,9 proc.

Klaipėdoje pastarasis rodiklis dar džiugesnis (-26,6 proc.), bet santykinis sergamumas kol kas aukštas (1190,2 atv. 100 tūkst. gyventojų). Septynių pastarųjų parų laikotarpiu uostamiestyje vidutiniškai nustatyta po 107 naujus koronaviruso atvejus kasdien.

Kaune savaitinis paros naujų atvejų vidurkis – 216, pirmadienį jų užfiksuota 126. Per dvi pastarąsias savaites, kaip šį antradienį pranešė Statistikos departamentas, 100 tūkst. gyventojų nustatyta 1090,8 naujo COVID-19 ligos atvejo. Nuo šios infekcijos mirė 776 kauniečiai, iš viso registruota 1331 COVID-19 užsikrėtusio Kauno gyventojo mirtis. Iš 60 207 susirgusių šia liga kauniečių pasveiko 56 217, o 2352 – tebeserga. Kad pandemija pastarosiomis dienomis šioje savivaldybėje silpsta, liudija minusinis jos pagreičio rodiklis (-10,4 proc.).

Vilniuje tas COVID-19 atsitraukimo požymis truputį mažesnis (-7,7 proc.), tačiau santykinis dviejų savaičių sergamumo rodiklis nesiekia fiksuoto Kaune – 100 tūkst. sostinės gyventojų nustatyta 998,2 naujo infekcijos atvejo. Gerokai už Kauną didesniame Vilniuje iki šiol mirė 2304 infekuoti gyventojai, iš jų 1105-ių tiesiogine mirties priežastimi pripažinta koronaviruso infekcija.

Labiausiai prie raudonosios zonos iš didžiųjų miestų šiuo metu priartėję Šiauliai (713,6 atv. per 2 savaites 100 tūkst. gyventojų), nors pandemija minimoje savivaldybėje lėčiau traukiasi nei kituose didmiesčiuose (- 3,4 proc. savaitinis naujų atvejų pokytis).

Didžiausiu santykiniu rodikliu kol kas išsiskiria Panevėžys, ir pandemijos pagreitis čia statistikos duomenyse nepaženklintas viltinga žalia spalva, kaip kitų Lietuvos didžiųjų miestų atveju, bet yra ryškiai raudonas, nes savaitinis naujų atvejų pokytis – 10,8 proc. paaugęs. Per paskutines 14 parų 100 tūkst. panevėžiečių teko 1472,6 naujo COVID-19 atvejo.

ELTA primena, kad pirmasis COVID-19 infekcijos atvejis Lietuvoje buvo patvirtintas 2020-ųjų vasario 28-ąją. Nuo to laiko įdiegta nemažai kovos priemonių su šia mirtinai pavojinga ir sparčiai plintančia liga. Efektyviausia (vis mažėja tuo abejojančiųjų) – vakcinacija. Kartais skiepijimo procesas suaktyvėja, o kartais sulėtėja. Tačiau dabar, naujausiais statistikos duomenimis, galimai imunitetą turinčių (persirgusių koronaviruso infekcija ar paskiepytų bent viena vakcinos doze) šalies gyventojų jau yra 75,5 proc. Per praėjusią parą Lietuvoje vakcinuotas (bet kuria skiepo doze) 15 321 žmogus. Iš jų pirmąja doze – 1807, o trečiąja, sustiprinamąja, – 11 721.

Teigiamų diagnostinių COVID-19 tyrimų dalis per pastarąsias 7 paras siekė 10,6 proc.