Panevėžys negali pasigirti unikalia senamiesčio dvasia. Vis dėlto savotiško architektūrinio šarmo įneša ne tik atnaujinamos viešosios erdvės, bet ir privačiose rankose esantys seni pastatai.
Sakoma, kad skonis draugų neturi, tačiau pagrindinėje miesto arterijoje – Klaipėdos gatvės pradžioje apie 1900-uosius statyto raudonų plytų namo rekonstrukcija sukėlė nemažą diskusijų audrą. Šio projekto autoriui skrieja kritikos strėlės dėl modernizmo subjaurotos istorijos.
Visgi architektas Valdas Klimavičius atremia to ir siekęs – sujudinti užpelkėjusius vandenis. Anot jo, Panevėžys nėra Rumšiškės, todėl gana iš šio miesto kurti muziejų po atviru dangumi. Juolab, kad šis namas nėra saugotinas kultūros paveldas – savininkai turėjo teisę jį tiesiog nugriauti.
Rekonstravus šį Klaipėdos g. 15-uoju numeriu pažymėtą pastatą, bus keliamasi į kitą gatvės pusę: statybininkų laukia dar vienas raudonplytis senolis ties Klaipėdos ir Naujamiesčio gatvių sankirta. Šio namo fasadas laikomas vienu gražiausių Panevėžyje išlikusių plytinės architektūros perlų.
„Bent jau man labai gražu, tarsi raižinys ar mezginys iš plytų, todėl rekonstruojant pastatą bus labai svarbu išsaugoti šį vertingą palikimą. Inkrustuosiu stiklo plokštėmis, Bet šitas namas bus daug baisesnis už tą, kurį dabar visi aptarinėja. Kad panevėžiečiams būtų apie ką kalbėti. Kai architektūra visai neaptarinėjama, ji neveda į niekur“, – savotiškai provokuoja V. Klimavičius.
Visą straipsnį skaitykite balandžio 14 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ laikraštyje.
