-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
3227 – tiek Panevėžio miesto ir rajono gyventojų šiuo metu serga klastinguoju koronavirusu. Pagal susirgimų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, Aukštaitijos sostinę liūdnai lenkia tik vienas miestas. Panevėžyje jau pasitaikė ne vienas atvejis, kai užsikrėtusiųjų COVID-19 nespėta nuvežti į ligoninę – nesulaukę pagalbos, jie mirė namuose.
Nors dauguma jų gydosi namuose, šie ligoniai sparčiai pildo Respublikinės Panevėžio ligoninės lovas. Daugėja ir tų, kurie dėl žaibiškai progresuojančios ligos nepasiekia net gydymo įstaigų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Panevėžio departamento direktorius Eugenijus Vilčinskas teigė, kad Aukštaitijos sostinėje sergamumas koronavirusu pasiekė piką ir tik nuo žmonių atsakingumo priklausys, ar Kalėdų džiaugsmo neužtemdys dar liūdnesnė sergamumo situacija ir ją lydinčios mirtys. Jau dabar Panevėžys pagal gyventojų sergamumą tik šiek tiek nusileidžia pirmoje vietoje esančiam Alytui. Pirmadienio dienos duomenimis, šimtui tūkstančių Panevėžio gyventojų tenka 2936,5, o rajone –1995,6 atvejo.
Pasak E. Vilčinsko, didelį nerimą kelia tai, kad maždaug pusę iš visų tirtų atvejų taip ir lieka neaišku, kur žmogus galėjo užsikrėsti koronavirusu. Viena iš priežasčių – besimptomiai atvejai, kai asmuo net nežinodamas šią ligą platina visuomenėje.
„Turėjome ne vieną tokį atvejį, kai užsikrėtė vyresnio amžiaus žmonės, kurie praktiškai su niekuo nekontaktavo. Vadinasi, virusą jiems atnešė socialinis darbuotojas ar juos prižiūrintis artimas žmogus“, – sakė E. Vilčinskas.
„Atrodo, vieną dieną parametrai geri, o jau kitą dieną žymus pablogėjimas – žmogus pradeda dusti, kosėti krauju. Net ir iš pažiūros lengva ligos forma per trumpą laiką gali taip pablogėti, kad net baigiasi mirtimi. Tokių atvejų jau turėjome ne vieną.“
R. Ramoškienė
Specialistai įtaria, kad nemažai susirgusiųjų galimai slepia informaciją. Tvirtinama, kad nežino, kaip užsikrėtė, nors atliekant atvejo tyrimą paaiškėja, kad darbovietėje yra ir daugiau sergančiųjų COVID-19. Taip pat ne visi nurodo artimai kontaktavusius asmenis, o tai labai svarbu siekiant suvaldyti viruso plitimą.
„Lapkritį iš visų ištirtų atvejų pusės – neaiškios užsikrėtimo aplinkybės. Vieni iš tiesų nežino, o kiti slepia. Tai, kad didelis procentas žmonių neatskleidžia tikrosios situacijos, epidemiologams kelia didelį nerimą“, – kalbėjo E. Vilčinskas.
Viena iš viruso suvaldymo galimybių – greitas kontaktų atsekimas ir izoliacija. Tą padaryti epidemiologams sudėtinga ne tik dėl sergančiųjų nenoro bendradarbiauti, bet ir žmogiškųjų išteklių trūkumo. E. Vilčinskas pripažįsta, kad jeigu ne visuomenės sveikatos biurų darbuotojų bei savanorių pagalba, situacija būtų dar prastesnė. Šiuo metu taip pat paskelbtas konkursas naujiems specialistams įdarbinti.
Visgi lapkritį pavyko atsekti apie 90 proc. židinių, nors, palyginti su spalio mėnesiu, atvejų skaičius išaugo apie dešimt kartų.
„Jau nuo rugpjūčio kalbame, kad trūksta žmogiškųjų išteklių. Be pastiprinimo mes visai žlugtume. Vvienas žmogus gali ištirti penkis atvejus per dieną, įsivaizduokite, kiek žmonių reikia. O ir susirgusieji ne visuomet geranoriški, būna ir tokių atvejų, kai sulaukiame pasipiktinimo, kad juos trukdome savaitgalį“, – tokiu požiūriu stebisi E. Vilčinskas.
Šiuo metu nei Panevėžyje, nei rajone didelių židinių nėra. Situacija Šv. Juozapo globos namuose, kurie tapo didžiausiu koronaviruso židiniu mieste, anot direktoriaus, stabilizavosi. Po keletą susirgimo atvejų nustatoma gamyklose, įmonėse, gydymo įstaigose, teisme, policijoje, taip pat ugdymo įstaigose.
„Svarbiausia, kad nebūtų bendrų kavos gėrimo pertraukėlių, kuo mažiau bendrauti vienas su kitu ir laikytis visų saugumo reikalavimų. Darbdaviai turėtų atsakingiau į tai žiūrėti, nes kitu atveju neliks, kam dirbti“, – pabrėžė NVSC Panevėžio departamento vadovas.
Nors židinius pavyksta lokalizuoti, susirgusieji virusą parneša į namus, o tuomet paprastai suserga visi namiškiai. NVSC duomenimis, susirgimai šeimose sudaro apie trečdalį visų atvejų.
Pagal sergamumą COVID-19 Aukštaitijos sostinė atsidūrė antroje vietoje Lietuvoje. Užsikrėtusiųjų daugiau tik Alytuje.
Maždaug 10 proc. susirgusiųjų koronavirusu atsiduria medikų rankose. Į Respublikinę Panevėžio ligoninę kasdien paguldoma apie 20–30 naujų pacientų, užsikrėtusių COVID-19. Šiuo metu ligoninėje gydoma 160 tokių pacientų, 68-iems taikoma deguonies terapija, keturiems reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija ir net 12-a pacientų gydomi Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, taip pat septyniems taikoma hemodializė. Nors COVID-19 didesnį pavojų kelia vyresnio amžiaus ir gretutinių ligų turintiems pacientams, į ligoninę patenka ir vaikai.
„Šiuo metu ligoninėje gydomi trys vaikai, užsikrėtę koronavirusu. Vien per šį savaitgalį mūsų medikai priėmė du gimdymus, kai gimdyvėms nustatytas COVID-19. Abu gimdymai buvo sėkmingi, tad tiek mamos, tiek jų mažyliai jaučiasi gerai“, – teigė ligoninės atstovas spaudai Vytautas Riaubiškis.
Pirmadienio duomenimis, Panevėžio ir Utenos apskrityse esančiose ligoninėse COVID-19 sergantiems pacientams skirtų lovų užimtumas siekė 74 proc. Iš viso numatyta 391 lova.
Netgi Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje užimta jau 58 proc. lovų. Darbą sunkina ir tai, kad šiuo metu serga 240 ligoninės darbuotojų, dar 24 darbuotojai yra saviizoliacijoje.
„Artimiausiu metu Panevėžio ir Utenos apskričių gydymo įstaigose bendras lovų skaičius bus padidintas iki 413 lovų“, – tvirtina V. Riaubiškis.
Namuose besigydančius užsikrėtusiuosius COVID-19, pablogėjus sveikatai, į stacionarą perveža greitosios ekipažai. Panevėžyje jau pasitaikė ne vienas atvejis, kai to nebuvo spėta padaryti – nesulaukę pagalbos, jie mirė namuose.
Panevėžio greitosios pagalbos stoties direktorė Rūta Ramoškienė teigė, kad kiekvienas atvejis, kai pacientą reikia vežti į ligoninę, derinamas su infekcionistu. Atvykę greitosios medikai pamatuoja temperatūrą, spaudimą ir kraujo saturaciją – svarbiausią rodiklį, rodantį COVID-19 paciento būklę. Pasak R. Ramoškienės, šis virusas tuo ir pavojingas, kad būklė gali pablogėti vos per kelias valandas.
„Atrodo, vieną dieną parametrai geri, o jau kitą dieną žymus pablogėjimas – žmogus pradeda dusti, kosėti krauju. COVID-19 daugiausia pažeidžia plaučius, dėl to būklė pradeda blogėti staiga. Dauguma gydytojų pastebi, kad net ir iš pažiūros lengva ligos forma per trumpą laiką gali taip pablogėti, kad net baigiasi mirtimi. Tokių atvejų jau turėjome ne vieną. Statistika mūsų miestui negailestinga. Jeigu laikysimės ribojimų, situacija turėtų stabilizuotis. Kitaip po Kalėdų turėsime jau ne du šimtus, o keturis šimtus atvejų per dieną“, – sakė R. Ramoškienė.
Susirgimams koronavirusu mušant rekordus, Panevėžyje vis dar nėra karščiavimo klinikos, kur karščiuojantiems pacientams būtų padaroma plaučių rentgenografija. Lietuvos gydytojų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Birutė Paškevičienė teigė, kad karščiavimo klinika bent kiek nuimtų krūvį medikams, kurie rūpinasi pačiais sudėtingiausiais ligoniais. Nors dabar savivaldybėse įsteigtos mobiliosios brigados, tačiau jos tegali pamatuoti temperatūrą ar kraujo saturaciją. COVID-19 pažeidžia plaučius, bet be rentgeno aparato šių pažeidimų neįmanoma pamatyti.
„Jeigu būtų karščiavimo klinika, turėtume daugiau aiškumo. Jau turime atvejų, kai pacientai pablogėjus būklei mirė namuose, taip ir nepatekę į ligoninę. Labai svarbu žmogui laiku suteikti pagalbą, nes kai bus blogai, jau bus per vėlu arba reikės maksimalių reanimacijos priemonių“, – pabrėžė B. Paškevičienė.
Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius tvirtino, kad dedamos visos pastangos, kad Panevėžyje, kaip ir per pirmąjį karantiną, vėl veiktų karščiavimo klinika. Anot jo, problema ta, kad nėra rentgeno aparato, kuris tokiai klinikai privalomas. Respublikinė Panevėžio ligoninė galėtų kasdien pasiūlyti 6–7 vietas rentgenografijai karščiuojantiems pacientams, tačiau išaugtų rizika užkratui dar labiau išplisti. K. Armonavičiaus teigimu, deramasi su Panevėžio rajono poliklinika bei privačia paslaugas teikiančia įmone „Affidea“, kurios rentgeno aparatu miesto poliklinikoje pagal sutartį buvo galima naudotis per pirmąjį karantiną.
„Siekiame atnaujinti karščiavimo klinikos darbą, bet vienintelė problema, kurios nepavyksta išspręsti – rentgeno aparatas. Kreipėmės ir į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu išimties tvarka skirti mobilųjį rentgeno aparatą. Atskiros patalpos su rentgeno aparatu karščiavimo klinikai – geriausia išeitis, tačiau visi šie klausimai ne taip lengvai išsprendžiami“, – aiškino K. Armonavičius.
Komentarai
-
- Andrius
- 09:38 2020.12.15
Rodyti visus komentarus (1)Tik visiskas durnius gali taip pavadinti savo straipsni.Cia kas kopimas i kalnus?Cia juk ziauri statistika,reiketu pagalvot apie ka rasai.