Panevėžio savivaldybė buvo išsikėlusi tikslą sovietines statulas iš Kristaus Karaliaus ir Krekenavos gatvės sovietinių karių kapinių išgabenti iki lapkričio 1-osios. G. KARTANO nuotr.

Panevėžys išsivadavo nuo „išvaduotojų“ (fotogalerija)

Panevėžys išsivadavo nuo „išvaduotojų“ (fotogalerija)

Į miesto istoriją spalio 19-oji neabejotinai įeis kaip miesto išsivadavimo nuo sovietinių simbolių data.

Vos per valandą Kristaus Karaliaus katedros kapinėse neliko ginkluoto kario, žymėjusio sovietinių karių palaidojimo vietą, bei pionierių apkabinusios moters statulų. Prie moters paminklo pritvirtinta lenta bylojo, kad ji pastatyta žuvusiems antifašistiniams pogrindininkams bei sovietiniams aktyvistams.

Gerokai ilgiau sovietinį palikimą išmontavusiems darbininkams teko paplušėti nukeliant Krekenavos gatvėje sovietiniams kariams panevėžietės skulptorės Veronikos Vildžiūnaitės sukurtą memorialą.

Pirmuosius du cementinius paminklus lengvai nukėlusi technika trečiojo, iš granito sukurto 10 tonų sveriančio memorialo, neįveikė. Jam nukelti į Krekenavos gatvės kapines teko kviesti Panevėžyje turimą patį galingiausią kraną.

Šiam keliant memorialą, pastarasis atsiskyrė į keturias dalis, iš kurių ir buvo sumontuotas. Toks suiręs V. Vildžiūnaitės kūrinys kartu su kario bei moters ir pionieriaus skulptūromis ir išgabentas į Druskininkų pašonėje veikiantį muziejų po atviru dangumi – Grūto parką.

Ir barė, ir prakeikė

Panevėžio savivaldybės taryba dar vasaros pabaigoje vieningai balsavo už minėtų trijų skulptūrų nukėlimą.

Savivaldybės paveldosaugininkė Loreta Paškevičienė pripažino, kad rasti, kas jas išmontuotų, nebuvo lengva. Atlikti šį darbą įmonės atsisakė abejodamos savo specialistų kvalifikacija, nerimavo, kad nuo postamentų keliamos statulos gali suirti.

Kaip vieną ir dargi kategorišką atsisakymo priežastį L. Paškevičienė įvardijo kai kurių įmonių vadovų nenorą, kaip jie patys sakė, brautis į kapines nukelti paminklų.

„Ir tikrai – kai specialistai, kuriuos pagaliau radome, pradėjo parengiamuosius darbus statuloms nukelti, sulaukėme vien neigiamų tuomet savo artimųjų kapus tvarkiusiųjų reakcijų. Buvo ir išbarusių mus, ir puolusių už mus melstis, išgirdome ir prakeiksmų“, – neslėpė L. Paškevičienė.

Tik viena moteris išsakė padėką už tai, kad Panevėžys pagaliau vaduojamas nuo tariamų išvaduotojų, režimą įvedusių, okupacinę nelaisvę lietuvių tautai atnešusių visam pusšimčiui metų.

Panevėžio savivaldybė buvo išsikėlusi tikslą sovietines statulas iš Kristaus Karaliaus ir Krekenavos gatvės sovietinių karių kapinių iškeldinti iki lapkričio 1-osios. Siekta, kad Visų šventųjų ir Vėlinių dienomis kapinėse jau nebebūtų sovietinių stabų.

Nukeltos Panevėžyje stovėjusios sovietinės ideologijos statulos papildys muziejaus po atviru dangumi – Grūto parko ekspoziciją. G. KARTANO nuotr.

Nukeltos Panevėžyje stovėjusios sovietinės ideologijos statulos papildys muziejaus po atviru dangumi – Grūto parko ekspoziciją. G. KARTANO nuotr.

Užrašai – kaip patyčios

Nukėlus statulas, nuo jų postamentų nuimti ir užrašai, kurių tekstai skambėjo kaip patyčios iš okupuotos lietuvių tautos. Štai ant ginkluoto kario statulos postamento buvo pritvirtintas užrašas, skelbęs amžiną šlovę didvyriams, kritusiems už mūsų tautos laisvę ir nepriklausomybę.

Ant moters su pionieriumi statulos postamento pritvirtintas įrašas skelbė, jog čia palaidoti pogrindinės Karolio Požėlos antifašistinės organizacijos nariai bei tarybiniai aktyvistai, žuvę kovose su vokiškaisiais okupantais ir buržuaziniais nacionalistais.

„Buvo ir išbarusių mus, ir puolusių už mus melstis, išgirdome ir prakeiksmų.“

L. Paškevičienė

Užrašas Krekenavos gatvėje esančių sovietinių karių palaidojimo vietoje – neutralus. Iš šių kapinių kartu su V. Vildžiūnaitės kurtu memorialu nukelta ir lenta su iškaltomis raidėmis, kad jas atnaujino Rusijos Federacijos ambasada.

Darbininkai juokavo, kad cementinė moteris pasirodė daug tvirtesnė už vyrą karį, kurio vidus, pasirodo, buvo pripiltas žvyro ir durpių. G. KARTANO nuotr.

Darbininkai juokavo, kad cementinė moteris pasirodė daug tvirtesnė už vyrą karį, kurio vidus, pasirodo, buvo pripiltas žvyro ir durpių. G. KARTANO nuotr.

Moteris pasirodė tvirtesnė už karį

Kapinėse stovėjusius sovietinės ideologijos simbolius išmontavo Panevėžyje įkurtos įmonės „Gerbūvio technika“ darbuotojai.

Jai vadovaujanti Eglė Breivė teigė, jog Aukštaitijos sostinėje tik jie vieni turi techniką, būtiną saugiai statulas nukelti ir jas nugabenti į Grūto parką, iki kurio nuo Panevėžio 225 kilometrai.

Darbams vadovavęs Dovydas Breivė patikino, jog nukeliant statulas būta netikėtumų.

Ištyrus priklaupusio ginkluoto kario, laikančio vėliavą ir šalmą, paminklą, paaiškėjo, kad jo viduje tėra žvyras ir dargi durpės. Baimintasi, kad keliama statula virs nuolaužomis, o iš jos pasipils durpės. Visgi ir karį, ir moterį su pionieriumi nukelti, o po to įkelti į krovininę mašiną pavyko puikiai.

Darbininkai dar pajuokavo, kad, kaip ir gyvenime, cementinė moteris pasirodė daug tvirtesnė už vyrą karį.

Moters statula buvo tvirta – jos viduje nerasta nei durpių, nei žvyro.

D. Breivė teigė, jog jų įmonė Savivaldybei įsipareigojo nukėlus ir į Grūto parką nuvežus statulas, nugriauti cemento postamentus, ant kurių jos stovėjo, bei sutvarkyti vietą taip, kad neliktų nė žymės. Jau po to Savivaldybė rūpinsis įrengti lenteles su paaiškinimais, kas toje vietoje palaidota.

Keliant skulptorės V. Vildžiūnaitės sukurtą memorialą, pastarasis subyrėjo į keturias dalis, iš kurių ir buvo sumontuotas. G. KARTANO nuotr.

Keliant skulptorės V. Vildžiūnaitės sukurtą memorialą, pastarasis subyrėjo į keturias dalis, iš kurių ir buvo sumontuotas. G. KARTANO nuotr.

Grūto parke – pats darbymetis

Grūto parko muziejaus rinkodaros vadovas Richardas Bark teigė, jog iš Panevėžio atgabentoms statuloms vieta dar neparinkta.

„Šiuo metu pas mus darbymetis. Priimame iš visos Lietuvos vežamas statulas, jas restauruosime, o tuomet parinksime vietą, kur kiekvienai būtų geriausia stovėti“, – teigė rinkodaros vadovas.

Anot jo, Lietuvoje vyksta antrasis ideologinį pagrindą turinčių statulų nukėlimo etapas. Pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais Lietuva apsivalė nuo ideologijos vadų – Lenino, Markso, Engelso, Kapsuko, Sniečkaus ir įvairių kitų vietinės reikšmės politinių veikėjų, kurių statulos stovėjo garbingiausiose miestų vietose, centrinėse aikštėse.

Dabar nukeliami ideologinį užtaisą turintys paminklai iš šalyje esančių sovietinių karių kapinių.

„Sveikinu Panevėžį, kad jis statulų nesugriovė, nepavertė statybiniu laužu, o nutarė atgabenti į Grūto parką ir padovanoti istorijai. Tie, kas vaikšto po mūsų parką, akivaizdžiai pamato okupuotos Lietuvos istorinį periodą, o ne vien paskaito apie jį“, – sakė Richardas Bark.

Grūto parkas užima 20 hektarų teritoriją, planuojama jame tiesti antrą medinį taką, kuriuo eidami lankytojai apžiūrėtų skulptūras.

Atsikartodavo mažos mergaitės skausmas

Išgirdusi apie išmontuotas ir iš Panevėžio gabenamas statulas, stovėjusias sovietinių karių palaidojimo vietose, panevėžietė Regina Žilienė, kuri su tėvais, 74-erių močiute, dvejų metų sesute Lietuvą okupavusių sovietų buvo ištremta į Sibirą, neslėpė jaudulio.

„Turbūt daugeliui tai atrodo neįtikėtina, tačiau aš, nors trėmė mane nebe kūdikį, matyt, nuo patirto streso visai nebeatsimenu, kaip gyvenau iki tremties, nebeatsimenu tėvų namų. Vienintelis iš jų likęs prisiminimas – iš namų mūsų šeimą genantis kareivis su šautuvu. Jis toks, koks iki šiol stovėjo Kristaus Karaliaus kapinėse. Pamačiusi jį, kaskart išgyvendavau savo, mažos tremiamos mergaitės, patirtą skausmą“, – kalbėjo R. Žilienė.

Ji pasidžiaugė, kad tauta pagaliau ryžosi atsisakyti sovietinės ideologijos simbolių, stovėjusių ne tik per pusę amžiaus trukusią okupaciją, bet ir daugiau nei trisdešimt atkurtos nepriklausomybės metų.

Galerija

Komentarai

  • Kapiniu knaisiojimas negalimas, tai nelieciama vieta kokia tai bebutu monumentine israiska. Kapinese politika negalioja. Bet koks daiktas isnestas is kapiniu butinai atsilieps sumanytojams…

    • Atsakyti
  • Už kapų isniekinima atpildas ateis su laiku. Karma yra karma

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų