Jau kitąmet ši vieta Beržų gatvėje turėtų atrodyti kitaip – stadioną uždengs pūstas kupolas. P. Židonio nuotr.

Panevėžys imsis pūsti maniežą

Po kelių nesėkmingų bandymų Panevėžio savivaldybė jau turi rangovą, statysiantį pripučiamą futbolo maniežą.

Dar 2022 metų rudenį pradėjusi ieškoti rangovo pripučiamam futbolo maniežui, Panevėžio savivaldybė pagaliau jį turi.
Rangos darbų konkursą laimėjo vilniečių įmonė „Sversa“.
Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Justino Jasiukaičio, maniežas kainuos daugiau nei 3,3 mln. eurų, į šią sumą įskaičiavus ir PVM.
Iš jų milijoną skiria valstybė, 450 tūkst. – Sporto rėmimo fondo lėšos, likusi dalis – Savivaldybės biudžeto pinigai.
Nors pirkimai dėl įvairių priežasčių užtruko ilgokai, pasak J. Jasiukaičio, maniežo statyboms gautieji pinigai niekur nedingsta.
Pagal pasirašytąją sutartį rangovas įsipareigojo pripučiamą maniežą Panevėžiui pastatyti ilgiausiai per 15 mėnesių.
„Tikimės, kad darbai vyks greičiau. Bandysime tartis su rangovu, kad maniežą turėtume jau kitam šaltajam sezonui“, – viliasi J. Jasiukaitis.

Didžiausias šalyje

Idėja Panevėžiui turėti maniežą, uždengtą pripučiamu kupolu, svarstyta jau seniai.
Iš pradžių svarstyta, kad jis galėtų iškilti virš „Draugystės“ stadiono Smėlynės gatvėje.
Visgi galiausiai nuspręsta, kad miestui reikalingas dar vienas naujas, standartus atitinkantis futbolo stadionas. Tokia vieta surasta šalia Beržų progimnazijos. Savivaldybės taryba pripučiamam maniežui pritarė 2021 metų kovą.
Pagal techninį projektą, jis turėtų būti apie 110 metrų ilgio, 77 metrų pločio ir maždaug 22,5 metro aukščio. J. Jasiukaičio teigimu, maniežo kupolas nebus vienspalvis – su spalvinėmis gamomis. Kokiomis spalvomis išsiskirs naujasis statinys, bus aptarta vėliau.
Pasak Savivaldybės atstovo, iš pripučiamų kupolų šis bus didžiausias Lietuvoje. Taip pat, ko gero, ir moderniausias.

Ir žiemą, ir vasarą

Pripučiamame manieže numatyta įrengti ne mažiau nei pusę tūkstančio sėdimų vietų žiūrovams, suprojektuoti persirengimo kambariai, dušai, WC, taip pat atskiros patalpos sporto specialistams ir ūkio darbuotojams, atskiri įėjimai žiūrovams ir sportininkams.
Maniežas bus išklotas modernia sintetine danga.
Jo techninėje specifikacijoje nurodoma, kad pripučiamas kupolas turi atlaikyti ne mažesnio kaip 24 metrų per sekundę vėjo gūsius. Išorinė membrana turi būti atspari lauko temperatūrų pokyčiams nuo 30 laipsnių šalčio iki 70 laipsnių karščio.
Kupolas bus šildomas. Teigiama, kad dideliu kupolo medžiagos privalumu bus skaidrumas – sklaidoma šviesa suteiks galimybę dieną nenaudoti dirbtinio apšvietimo.
Kiek kainuos tokį pripučiamą statinį išlaikyti, kol kas Savivaldybė negali atsakyti.
Pasak J. Jasiukaičio, viskas paaiškės pradėjus jį eksploatuoti – tuomet realiai matysis, kaip sekasi ir kiek kainuoja.
Numatoma, kad šiuo maniežu sportininkai galės naudotis ištisus metus.

Įrengs pamatus

Šiuo metu Lietuvoje yra trys tokie pripučiami futbolo maniežai. Du iš jų Vilniuje – vienas privatus, kitas Savivaldybės, o dar vienas – Kaune.
Kitų miestų praktika parodė, kad dėl gausaus sniego ar didelių audrų tokie pripūsti kupolai gali neatlaikyti stichijų šėlsmo ir subliūkšti. Kaune jis subliūško per audrą, o Vilniuje – nuo sniego.
Pasak J. Jasiukaičio, panevėžiečiai iš karto pagalvojo, kad taip nenutiktų. Jo manymu, oro sąlygos moderniam kupolui neturėtų daryti poveikio. Sniegas nuo kupolo turėtų nuslysti. Kad jis savo svoriu nespaustų kupolo iš šonų, bus palikti specialūs pravažiavimai sniego valymo technikai. Panevėžio pripučiamas maniežas bus pastatytas įrengus pamatus, kituose miestuose anksčiau to nebuvo.
„Dabar, kiek žinau, ir Kaunas po visų įvykių pasidaręs pamatą, o pas mus jis iš karto buvo numatytas. Jis leis kupolui būti tvirtesniam, apsaugos nuo sniego spaudimo iš šonų grėsmės“, – aiškina J. Jasiukaitis.

Lauks ir kaimynų latvių

Naujuoju maniežu Beržų gatvėje naudosis visa miesto sporto bendruomenė: tiek profesionalai, tiek mėgėjai, tiek mažieji sportininkai, tiek senjorai.
Planuojama, kad čia galėtų vykti ir aukščiausios lygos futbolo varžybos.
Pasak J. Jasiukaičio, dabar futbolininkai net žiemą sportuoja lauke ant dirbtinės dangos, nusivalę sniegą. Be to, Elektronikos gatvėje yra dengta salė su sintetine danga, o į lengvosios atletikos maniežą Liepų alėjoje keliaujama fizinio pasirengimo treniruotėms.
„Erdvių glaustis po stogu turime, bet pripučiamas maniežas bus maksimaliam, kokybiškam darbui ir treniruotėms“, – sako Savivaldybės atstovas.
Pripučiame manieže bus galima treniruotis visų matmenų aikštėje.
J. Jasiukaitis neatmetė tikimybės, kad pasinaudoti panevėžiečių pripučiamu maniežu panorės ir aplinkinių rajonų ar net Latvijos sportininkai. Jo teigimu, regione kol kas bus tik vienas toks statinys.
„Pirmiausia stengsimės tenkinti miesto sporto bendruomenės poreikius“, – sako J. Jasiukaitis.

Užklojo namą

Panevėžys pripučiamą sporto salę jau turėjo prieš maždaug keturis dešimtmečius dabartinio lengvosios atletikos maniežo vietoje.
Tuometei Sporto mokyklai priklausęs maniežas ilgai netarnavo. Dėl neaiškių priežasčių pripučiama konstrukcija ne kartą subliūško, o per vieną audrą netikėtai sprogo ir vėjas ją užnešė ant netoliese stovinčio individualaus gyvenamojo namo tuometėje J. Rotomskio (dabar – Marijonų) gatvėje. Tąkart niekas nenukentėjo, krisdamas maniežas tik apgadino vieno namo kaminą. Tiesa, išgąsčio būta nemažai.
Po šio įvykio pripučiamo maniežo idėjos buvo atsisakyta – Marijonų gatvėje, dabartinės V. Žemkalnio gimnazijos pašonėje, pastatytas maniežas su stabilia stogo danga ir sienomis.