-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nemuno gatvės tilto keliose atramose pastebėti nauji defektai privertė Savivaldybę sustabdyti rangovo paieškos konkursą ir imtis skubių žingsnių, kad nepasikartotų Kėdainių scenarijus.
Praėjusių metų pabaigoje pradėjus dairytis, kas kapitališkai suremontuos šį bene didžiausias apkrovas patiriantį tiltą, Savivaldybė planavo, kad jau ateinančių metų pabaigoje darbai bus baigti.
Dabar paaiškėjus, kad tiltui reikės didesnio remonto, nei buvo numatyta, teks koreguoti projektą ir skubiai ieškoti laikinų sprendimų, kad konstrukcijos nepradėtų garmėti žemyn.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, Savivaldybės specialistų komisija per metinę apžiūrą pastebėjo keliose atramose atsiradusių naujų defektų.
Dėl to dabartinė tilto būklė nebeatitinka jau parengto rekonstrukcijos projekto.
Specialistams kilo įtarimų, kad dėl atsiradusių papildomų darbų gali tekti perdaryti visą projektą.
„Jeigu rangovas tiltą remontuotų pagal dabartinį projektą, ateityje su juo greičiausiai kiltų daug ginčų dėl projekte nenumatytų, bet atsiradusių naujų būtinų darbų“, – mano T. Jukna.
Nemuno gatvės tilto konstrukcijose atsivėrus naujiems defektams, Savivaldybė priversta skubiai ieškoti būdų, kaip jas sutvirtinti. P. Židonio nuotrauka
Anot direktoriaus, tilto būklė pablogėjo per dvejus metus nuo rekonstrukcijos projektavimo pradžios.
Nors, pasak direktoriaus, Nemuno g. tilto būklė dar nėra tokia bloga kaip Kėdainiuose, tačiau nauji defektai neleidžia ramiai gyventi.
„Tilto būklė visiems kelia stresą. Kai atramos sutrūkusios, negali būti labai ramu“, – sako T. Jukna.
Visgi, specialistų nuomone, situacija dar nėra tokia bloga, kad reikėtų šiuo tiltu visiškai uždrausti transporto eismą.
Tačiau Savivaldybei rekomenduojama kuo greičiau riboti juo važiuojančio sunkiasvorio transporto svorį.
Administracijos direktoriaus teigimu, šiuo metu rengiamos eismo schemos ir netrukus bus pastatyti kelio ženklai.
Pasak T. Juknos, jei ekspertai įvertintų, kad išties būtina keisti visą projektą, tai užtruktų ne vieną mėnesį.
Tuomet tilto remontas geriausiu atveju prasidėtų tik kitąmet.
Po to, kai sausio pabaigoje Kėdainiuose įgriuvo dalis avarinės būklės tilto, ir Panevėžys nerizikuoja laukti. T. Juknos teigimu, specialistai svarsto, kaip kuo greičiau sustiprinti nerimą keliančias tilto kolonas.
„Ieškome išeičių, kaip apsidrausti, kad dėl defektinių kolonų būklės nenuvirstų tiltas“, – sako direktorius.
Jis sako, kad kolonas sustiprinus būtų galima ramiau ruoštis didiesiems tilto tvarkymo darbams.
P. Židonio nuotr.
Nemuno gatvės tilto ilgis – apie 150 metrų.
Dar rengiant jo rekonstrukcijos projektą, ekspertai tilto būklę buvo įvertinę kaip patenkinamą, reikalaujančią skubaus kapitalinio remonto.
Tilto konstrukcijos nusidėvėjusios, nesandarios, jo dangoje daug įtrūkimų, lopų, duobių. Ant gatvės ir šaligatvių paviršiaus kaupiasi vanduo. Yra konstrukcijų, neatitinkančių šiuolaikinių reikalavimų, vandens šulinėliai pažeisti, užsikimšę, vanduo teka ant tilto konstrukcijų. Taip pat pastebėta, kad vietomis sijų armatūra netgi atvira.
Dabartiniai tilto turėklai – per žemi ir surūdiję. Šlaite esantys laiptai išsiklaipę, išlūžę, padengti samanomis, be turėklų. Patiltėje yra išsiklaipiusių plokščių, upės šlaitai statūs, išplauti, netvirti. Neatmetama tikimybė, kad nuardžius viršutinę tilto dangą, gali atsidengti ir daugiau dabar nematomų defektų.
Pasak T. Juknos, kitas eilėje pagal būklės prastumą yra J. Biliūno gatvės tiltas. Šiuo metu atliekamas jo rekonstrukcijos projektas.
„Kiti Panevėžio tiltai geresnės būklės, bet remonto reikia visiems“, – teigia direktorius.
Jis viliasi, kad po šių metų įvykių kituose miestuose Susisiekimo ministerija kompleksiškai spręs tiltų problemą ir galbūt atsiras papildoma finansavimo priemonė. Tai, jo manymu, būtų pagalba savivaldybėms, nes tiltų remontai – brangūs.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, šalyje skubiai remontuoti reikia daugiau kaip 70 viadukų ir tiltų. Visus juos sutvarkyti planuojama per ateinantį dešimtmetį.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros prof. dr. Darius Bačinskas universiteto išplatintame pranešime teigia, kad tiltų naudojimo trukmė siekia 100 ir daugiau metų, tačiau praktika rodo, kad jie tarnauja kur kas trumpiau.
Profesorius mano, kad tilto per Nevėžį Kėdainiuose sijos griūtis į atkurtos nepriklausomos Lietuvos tiltų inžinerijos istoriją įeis kaip pirmasis atvejis, kai statinio laikantysis elementas galimai suiro ne dėl išorinių mechaninių poveikių, bet konstrukcijoms nusidėvėjus.
