Šią savaitę Liunėno delegacija lankėsi Panevėžyje.

Panevėžyje – vokiškas potėpis

Panevėžyje – vokiškas potėpis

 

Panevėžio viešbučio fasadą puošiantis ambicingas meninis projektas ,,Kultūrinės paralelės“ įgauna vokišką atspalvį. Jau šį vakarą bus įžiebtas naujų paveikslų apšvietimas, bylojantis apie Panevėžio ir jo pirmojo miesto partnerio Liuneno meninį draugystės tiltą.

,,Esame unikalūs tuo, kuo skiriamės nuo kitų, kuo galime nustebinti ir, turėdami kažką savitą – dalintis“ – taip skelbiama parodos anotacijoje.

Šie žodžiai galėtų būti raktiniai visos parodos-projekto kontekste. Projekto sumanytojas ir iniciatorius, A galerijos savininkas Albinas Vološkevičius sako, jog viskas – vardan Panevėžio ir miesto partnerių gilesnio kultūrinio, meninio dialogo.

Norisi bendrystės, kuri praturtina“, – pabrėžia A. Vološkevičius.

Prieš tai viešbutis buvo pasipuošęs Daugpilio menininkų darbais, o pastaruoju metu jo fasadą dengė Panevėžio tapytojų drobės, kurias kitąmet planuojama pristatyti ir Vokietijoje.

Šį kartą viešbučiui spalvų suteikė Liuneno menininkų darbai. Meno bendruomenės atstovai ir Liuneno miesto administracija atrinko devynių autorių – Annette Aprill-Manns, Dr. Bernhard Meyer, Jutta Arendes, Bärbel Sprzagala, Markus Wengrzik, Sigrid Geerlings-Schake, Heinz Brück, Sabine Klemp, Ralf Schückel – kūrinius.

Šį kartą viešbučiui spalvų suteikė Liuneno menininkų darbai, pakeitę prieš tai čia eksponuotus Panevėžio tapytojų paveikslus.

Kaip atrodo jų paveikslai ant viešbučio rekonstruojamos aikštės fone, Liuneno dalininkai galėjo patys apžiūrėti – kaip tik šią savaitę jų delegacija lankėsi Panevėžyje: Savivaldybėje, Dailės ir Fotografijos galerijose, Dailės mokykloje, G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, meninio stiklo studijoje „GlasRemis“.

Trys dešimtmečiai draugystės

Liunenas – pirmasis Panevėžio miestas partneris, su kuriuo draugystė užsimezgė prieš tris dešimtmečius: likus savaitei iki paskelbiant Lietuvos nepriklausomybę buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.

,,Labai smagu į savo kasdienybę įnešti šiek tiek tarptautiškumo: meno, sporto, švietimo srityse. Svarbu tai, jog miestų partnerystė ir sutartys yra ne tik popieriuje atgulę sakiniai, bet įgyvendinama ir realybėje“, – sako Panevėžio savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Vilma Kučytė.

Pasak jos, Panevėžys ir Liunenas yra iš tiesų panašūs miestai tiek savo istorija, pramonės vystymusi, tiek žmonių skaičiumi. Glaudų ryšį palaiko ne tik šių miestų menininkai, bet bendrą kalbą atranda ir policijos pareigūnai, teisininkai, medikai ar architektai.

Rekonstrukcija kaip ženklas

Parodų ant Panevėžio viešbučio fasado kuratoriaus A. Vološkevičiaus teigimu, 2019-ieji buvo dedikuoti tapybai. Ekspozicijos leido suprasti, jog vietos menininkai nė kiek nenusileidžia kaimyninių šalių dailininkams.

Ar pavyks pritraukti visų Panevėžio miestų partnerių menininkus eksponuoti savo kūrybą Aukštaitijos sostinėje, A. Vološkevičius šypsodamasis buvo linkęs nutylėti. Visgi užsiminė, jog tokia mintis – siekiamybė.

Žvelgdamas į naujosios ekspozicijos darbus, kuratorius svarstė apie dviejų kultūrų spalvinius, motyvų panašumus, o ryškių skirtumų – mokyklų, potyrių – neišskyrė.

Menas yra vizualinė kalba, o keliama tema ir tai, kaip ją vystai, išjauti viduje ir perteiki išorei – žinutė aplinkai. Darbai gali būti panašūs, bet kalbėti apie skirtingus dalykus, neturėti jokių sąlyčio taškų, tik vizualiką“, – svarsto A. Vološkevičius.

Naujoje ekspozicijoje žaidžia kur kas ryškesnės spalvos nei prieš kurį laiką eksponuotų Latvijos menininkų darbuose.

,,Kūryba visokia ir ją reikia pristatyti tokią, kokia yra, nieko neišskiriant, neakcentuojant. Jeigu žinutę perduoti galima tik per tamsų darbą – toks ir reikalingas. Visa kita priklauso nuo aplinkos sugebėjimo perskaityti, domėtis. Esu tikras, jog parodą ant viešbučio bet kokiu atveju pamato visas Panevėžys ir dar daugiau: atvykstantys svečiai, interneto vartotojai“, – sako A. Vološkevičius.

Šįmet eksponuojami darbai turėtų sulaukti dar daugiau dėmesio. Didele statybų aikštele pavirtusi centrinė miesto dalis traukia akį, o paveikslai išraustame fone suspindi dar ryškiau.

,,Reikia pasidžiaugti, kad miestas atsinaujina, keičia savo veidą, o menininkai savo darbais galės stebėti procesą. Tai kaip drabužių keitimas iš pavasarinių į vasarinius, iš rudeniškų į žieminius. Nebuvo jokių abejonių, kad aikštės rekonstrukcija gali kelti nepatogumų menininkų darbų ekspozicijai ant viešbučio. Priešingai – tai ženklas, jog esame pažangos kelyje“, – mano A. Vološkevičius.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų