Poliklinikos medikai sergančiųjų antplūdį pajunta pirmadieniais, kai, pasak jos vadovo, atrodo, kad vienu metu susirgo visas Panevėžys. P. Židonio nuotr.

Panevėžyje – virusų pasiutpolkė

Panevėžyje – virusų pasiutpolkė

Panevėžiečius virusai atakuoja smarkiau nei kitų savivaldybių gyventojus. Aukštaitijos sostinėje sergančiųjų peršalimo ligomis gretos solidžiai viršija šalies vidurkį. O štai Panevėžio rajono gyventojai kol kas gali pasigirti stipriu imunitetu – čia susirgimų rodiklis triskart mažesnis.

Staiga atvėsus orams, pas šeimos gydytojus nusidriekė čiaudėjančių, kosėjančių ir karščiuojančių eilės. Pastaruosius dvejus metus didysis nesveikatos kaltininkas buvęs koronavirusas šiemet pozicijas užleido įprastinėms, bet jau primirštoms ūmioms viršutinių kvėpavimo takų peršalimo ligoms.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumas gripu, ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 Lietuvoje per savaitę ūgtelėjo.

Dar praėjusią savaitę bendras sergamumas minėtomis ligomis siekė 707,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, nors dar savaite anksčiau jis tebuvo 672,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Panevėžiečiai bendrą visos šalies sergamumo statistiką gerokai lenkia. Praėjusią savaitę 100 tūkst. miesto gyventojų teko net 998,66 ligos atvejo.

O štai Panevėžio rajono gyventojai gali pasigirti tikrai stipriu imunitetu – čia ligos atvejų tebuvo 295,61 šimtui tūkstančių gyventojų.

Peršalimo ligų sezonas – didysis darbymetis šeimos gydytojams.

Panevėžio poliklinikos direktoriaus Karolio Valantino teigimu, toks augantis sergamumas jiems ne naujiena. Paprastai tokiu metu kasmet prasideda sezoninis peršalimo ligų pikas. Nors stebimas ligos atvejų augimas, pasak direktoriaus, situacija tikrai nėra tokia dramatiška, su kokia teko tvarkytis per koronaviruso pandemiją.

„Lapkritį visuomet išaugdavo sergamumas įvairiomis peršalimo ligomis. Randame ir koronaviruso, ir gripo atvejų, bet dabar vyrauja slogos, kosuliai, gerklės skausmai“, – teigė K. Valantinas.

NVSC duomenimis, Panevėžyje praėjusią savaitę fiksuota 60 koronaviruso atvejų, taip pat dešimt gripo ligos atvejų, bet daugiausia susirgusiųjų – 775, iš kurių 429 vaikai, nustatytos ūmios kvėpavimo takų infekcijos.

Panevėžiečiai pagal sergamumą įvairiomis peršalimo ligomis gerokai lenkia Lietuvos vidurkį. Scanpix nuotr.

Pikas – pirmadieniais

Pasak K. Valantino, nuo peršalimo ligų bumo gelbsti orai – esant minusinei temperatūrai virusams gerokai sunkiau plisti.

„Palankiausia terpė peršalimo ligoms – pliusinė temperatūra ir didelė drėgmė. Tokia visų virusų specifika. Jei bus penki šilumos, vėl pajusime augantį susirgimų skaičių. Ypač sudėtingos dienos pirmadieniai, kai po savaitgalio žmonės masiškai plūsteli į polikliniką. Tuomet atrodo, kad vienu metu susirgo visas Panevėžys“, – iš darbo praktikos kalba K. Valantinas.

Tokiais atvejais didžiausias iššūkis, kai virusai į ligos patalą pradeda guldyti ir pačius medikus. Anot K. Valantino, kol kas situacija dar nėra dramatiška – miesto poliklinikoje serga trys šeimos gydytojai. Jų darbo krūvį tenka dalytis kitiems kolegoms. Vidutiniškai vienas šeimos gydytojas turi 1000–1500 pacientų.

„Nuolat ieškome sprendimų, kaip apsaugoti medikus, kontaktuojančius su sergančiaisiais. Labai gelbsti jau per koronaviruso pandemiją išmoktos pamokos – veido kaukės, dezinfekcija, patalpų vėdinimas. Tai tikrai padeda, bet visiškai neapsaugo“, – kalbėjo K. Valantinas.

Anot jo, jei per dieną medikas turi priimti apie tris dešimtis čiaudinčių ir kosinčių pacientų, natūralu, kad jam visiškai apsisaugoti nuo virusų neįmanoma. Be to, maždaug pusė miesto poliklinikos medikų jau pensinio amžiaus, tad rizika susirgti jiems daug didesnė.

Nors šiuo metu Panevėžyje sergamumo gripu ir peršalimo ligomis mastas jau gerokai lenkia šalies vidurkį, medikai didžiosios bangos dar laukia.

K. Valantino teigimu, jeigu koronavirusas neiškrės staigmenų, susirgimų pikas prognozuojamas po Naujųjų, kai pozicijas bandys užimti gripas.

Įprato prie naujos tvarkos

Peršalimo virusams į lovą masiškai guldant panevėžiečius, miesto švietimo įstaigos teigia sergamumo bangos dar nepajutusios.

Pasak lopšelio-darželio „Sigutė“ vadovės Berutės Laureckienės, kol kas jų įstaigoje situacija nėra dramatiška – pakaitomis serga tik patys mažiausieji, šiemet pradėję lankyti darželį.

Direktorė svarsto, kad masinio sirgimo išvengti padėjo ir per koronaviruso pandemiją sugriežtinta tvarka, kad sloguojantys, kosintys ar kitų peršalimo ligos simptomų turintys vaikai į įstaigą nepriimami.

Ilgametę darbo patirtį turinti vadovė pažymi, kad tokių piktnaudžiavimo atvejų, kai į darželį būdavo atvedami akivaizdžiai sergantys vaikai, dabar nebepasitaiko.

„Jeigu vaikas sloguoja ir sloga nėra alerginė, į darželį jis tiesiog nepriimamas. Ir tėvai atsakingiau žiūri į savo atžalų sveikatą. Gal įtakos turi ir tai, kad dabartinė tėvų karta daug aktyviau įsitraukia į įstaigos veiklą, glaudžiau bendradarbiauja“, – svarsto B. Laureckienė.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų