Grupė visuomenininkų imasi žygių, kad po rekonstrukcijos Laisvės aikštėje iškiltų skulptūra „Laisvė“, sukurta pagal tarpukariu garsiojo skulptoriaus Juozo Zikaro pagamintą maketą.

Panevėžyje vėl gaivinama „Laisvė“

Panevėžyje vėl gaivinama „Laisvė“

 

Ne viena visuomenininkų grupė vėl brandina idėją Panevėžyje pastatyti iš šio krašto kilusio garsiojo skulptoriaus Juozo Zikaro tarpukariu kurtą Nepriklausomybės paminklą, dabar dažniau vadinamą „Laisve“. Šios idėjos autoriai tikina, jog dabar tam puiki proga – artėja 140-osios skulptoriaus gimimo metinės, o pats miestas iš esmės atsinaujina. Vis dėlto specialistai įspėja, jog gražus užmojis gali baigtis negražiai, mat vien pagal eskizą statant skulptūrą gali kilti bėdų dėl autoriaus teisių.

Panevėžio krašto klubo „Tėviškė“ pirmininkės pavaduotoja, iniciatyvinės grupės dėl J. Zikaro paminklo pastatymo sekretorė Liudvika Knizikevičienė sako, kad ne tik Panevėžyje, bet ir kaimyninio Pasvalio rajone esančiuose Pumpėnuose, su kuriais taip pat buvo susijęs žymusis skulptorius, atsiradusios bent kelios grupės, keliančios idėją mieste statyti J. Zikaro kūrinį. Jau yra ir siūlančiųjų pinigų jo statybai.

„Laisvė“ likusi kaip skola. J. Zikaras sukūrė skulptūros modelį, žmonės tarpukariu rinko pinigus, bet taip ir liko darbas iki galo neįgyvendintas“, – sako L. Knizikevičienė.

Pasak kraštotyrininkės, nors ši tarpukario idėja gaivinama jau bene tris dešimtmečius, vis nepavykdavo jos įgyvendinti. Anot L. Knizikevičienės, tik buvusi Panevėžio vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė pirmą kartą aiškiai ją palaikė, ko anksčiau Savivaldybėje visuomenininkai pasigesdavo. Panevėžietės teigimu, visuomenininkai siūlo Laisvės aikštėje pastatyti modernų paminklą – grūdinto stiklo „Laisvę“. Dėl jo gamybos aktyvistai tariasi su stiklo menininku panevėžiečiu Remigijumi Kriuku.

L. Knizikevičienės sako, jog kiti, nežinodami tokios idėjos, kalba apie galimą liejinį iš metalo.

Juozo Zikaro Nepriklausomybės paminklo Panevėžyje maketas. Nuotrauka iš privačios kolekcijos

Ekspertai neįtikino

Panevėžio savivaldybės paveldosaugos ir architektūros specialistai ne kartą yra išsakę nuomonę, kad pastatyti paminklą iš J. Zikaro palikto „Laisvės“ eskizo neįmanoma – kiltų techninių problemų, o kuriant nebeliktų ir paties skulptoriaus autorystės, kas reikštų nepagarbą menininkui. Ar verta ir eskizo statyti skulptūrą, konsultuotasi ir su Lietuvos dailininkų sąjungos atstovais.

L. Knizikevičienė sako ir pati dalyvavusi tuose posėdžiuose. Ji mano, jog prieštaravimų esmė buvo ne autoriaus teisės, o paminklo tiesiog nereikėjo ir norėta „atsimušti“. Kraštotyrininkės teigimu, šalyje yra pavyzdžių, kai atkuriami paminklai jų autorių jau nesant tarp gyvųjų. Pasak L. Knizikevičienės, daugiau nei prieš dešimtmetį atliktoje panevėžiečių apklausoje beveik 1000 pasisakė už paminklo reikalingumą ir tik 14 buvo prieš.

„Tai rodo, kad visuomenė irgi mano, kad turime atiduoti skolą tokiam žymiam mūsų kraštiečiui“, – sako aktyvi panevėžietė.

Jos nuomone, dabar būtų pats laikas pastatyti tiek diskusijų jau ne vieną dešimtmetį keliantį paminklą, mat 2021 metais sukaks 140 metų nuo J. Zikaro gimimo.

Nukentėtų autorystė

Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus dizaino specialisto Arvydo Narkevičiaus teigimu, mintis apie J. Zikaro „Laisvę“ išlenda ne pirmą kartą, bet atsakyti, ar mieste atsirastų vietos šiam paminklui, vienareikšmiškai negalima.

„Pradėkime nuo to, kad tai yra eskizinis J. Zikaro variantas, iš kurio išsirutuliojo „Laisvės“ skulptūra Kaune Karo muziejaus sodelyje“, – sako A. Narkevičius.

Anot jo, neaišku, pagal kokį variantą reikėtų daryti paminklą, ir veikiausiai nė vienas autorius nenorėtų, kad nebaigtas jo darbas būtų paverstas galutiniu produktu. A. Narkevičiaus manymu, greičiausiai kiltų ir autorystės problema: kitas asmuo neturi teisės keisti autoriaus darbo be jo sutikimo. O gaminant skulptūrą pagal eskizą vien dėl parametrų didinimo pokyčiai neišvengiami.

„Vietą paminklui visada galima surasti, bet ar mums to tikrai reikia? Didžiausia problema ne tai, kur pastatyti, o ką“, – pabrėžė A. Narkevičius.

Specialisto nuomone, įamžinti J. Zikaro atminimą būtų galima ir kitaip, tik reikėtų paieškoti idėjų, kaip tą padaryti.

Idėją finansavo gyventojai

Siekiant įamžinti Nepriklausomybės kovas, tarpukariu visoje Lietuvoje buvo planuojama statyti jas menančius paminklus. Vieni pirmųjų tokias idėjas bandė įgyvendinti kauniečiai ir pasirinko skulptorių Juozą Zikarą. 1921 metais Kaunui jis sukūrė „Laisvę“, tačiau paminklas buvo pastatytas tik po septynerių metų. Ant paminklo buvo išgraviruotos didžiausių karinių laimėjimų datos. Tarp jų ir 1919 metų Panevėžio išvadavimo operacija.

„Tokio Nepriklausomybės kovoms atminti skirto paminklo idėja buvo gyva ir panevėžiečių galvose“, – pasakoja Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkas Donatas Pilkauskas.

Pirmą kartą komitetas Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti įsteigtas 1924 metais. Statybai buvo renkamos aukos. Pasak istoriko, ypač tuo rūpinosi vienas veikliausių Panevėžio kunigų Jonas Karbauskas. Idėja pastatyti tokį paminklą Panevėžyje patikėta taip pat J. Zikarui.

„1925 metais Nepriklausomybės paminklo modelis jau buvo paruoštas ir perduotas įvertinti komisijai. Iki rudens skulptorius padarė ir jo gipsinį modelį“, – pasakoja D. Pilkauskas.

Kunigas Jonas Karbauskas – tarpukariu vienas veikliausių Panevėžio kunigų, rūpinęsis, kad Panevėžyje būtų pastatytas Lietuvos nepriklausomybės paminklas.

Paminklo maketas tais metais eksponuotas Panevėžio kraštotyros muziejuje. Pasak istoriko, paminklui pastatyti reikalingos lėšos buvo renkamos daug metų, o iki 1934 metų surinkta 15 tūkst. litų. 1929 metais mirus J. Karbauskui, įvyko įvairių pokyčių. Pasak istoriko, galiausiai sumanymo statyti paminklą atsisakyta ir už surinktas lėšas nuspręsta Panevėžyje statyti muziejų.

„1934 metų rugsėjį Lietuvos spauda rašė, kad paminklo statybai surinkta 15 tūkst. litų, bet vietoje paminklo bus statomas muziejus. Graži paminklo statymo idėja taip ir liko neįgyvendinta“, – sako D. Pilkauskas.

 

J. Zikaro meno kūriniai Panevėžyje

Panevėžiečiai skulptoriaus J. Zikaro kūrybą mato kiekvieną kartą užsukę į banką Respublikos gatvėje. Kadaise, kai čia buvo tuomečio Lietuvos valstybinio banko Panevėžio skyriaus rūmai, jie buvo papuošti skulptoriaus J. Zikaro darbais. Šiame banke yra net trys 1931 metais J. Zikaro sukurti kūriniai – pagrindinėje salėje dvylika dekoratyvinių skulptūrų „Atlantai“, lyg dangaus skliautą laikantys stiklinį kupolą. Taip pat jo sukurta ir rozetė, iš kurios leidžiasi nuostabus šviestuvas, o eksterjere, virš pagrindinio įėjimo, pastato sieną puošia J. Zikaro sukurtas Vytis su ornamentiniu pagražinimu.

Panevėžyje menininko darbų yra Kristaus Karalius katedroje – 1926 pastatyta Kristaus Karaliaus skulptūra. Taip pat šv. Aloyzo skulptūra Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje. Nemažai J. Zikaro darbų saugoma Panevėžio kraštotyros muziejuje.

Panevėžyje gimė ir J. Zikaro garsiausios kompozicijos „Bedarbis“, „Jūratė ir Kastytis“, „Lietuvaitė“ bei kitos.

Komentarai

  • Kviečiu visus pritariančius J.Zikaro skulptūros pastatymui pasirašyti peticiją patalpintą internete adresu: https://www.peticijos.lt/visos/75632/pazymekime-izymaus-krastiecio-juozo-zikaro-100-mecio-jubilieju-istesedami-senus-pazadus-pastatyti-jo-sukurta-skulptura-lietuvos-nepriklausomybei/
    Bet kokios kliūtys dėl autoriaus teisių išsprendžiamos ir negali trukdyti įgyvendinti šią svarbią idėją.

    • Atsakyti
  • kad atgaivintiLaisvepirmareiktu viesbuti susprogdinto nepuost numerilio neaiskios reputuciajos snukiais su lemputem

    • Kreipkis į PST ( Panevėžio statybu tresta) viešbutis ju, gal tavo žodžiai bus lemptingi ir atnaujins, savivaldybė jau senai kreipėsi su prašymu jiems, kad atnaujintu. Atsakyma gavo toki, jiems PST pastatas dar geros buklės ir su paveikslais labai gerai atrodo niekur kitur taip nepamatysit. Jie dar neplanuoja jokio atnaujinimo, turbut reiks laukti kaip aš sakau, kol plytu kokia neužmušė žmogaus, tol turbūt nieko ir nedarys. Kaltinkit savininkus PST, ne savivaldybe. Pagal istatymus savivaldybė negali nieko padaryti. Kalti savininkai juos ir keikit.

  • Gal vis dėlto palikit apie meną ir arcitektūrą spręsti tos srities profesionalams užuot piršę tą Laisvę. Kai rimtai susergat, patys kažkodėl nesigydot, o profesionalų ieškot, tai ko dabar lendat ten, kur neišmanot?

    • Gal pasukti atgal, gal sugrįžti? o galvojau kad iškeliavauti man jau teko su visam…

  • Profesionalams: siūlyčiau nusipirkti Vamzdį iš Vilniaus. O klozeto maketą pasidarysime.

    • Labai geras patarimas. Nupirkti iš Vilniaus vamzdi ir pastatyti ji Laisvės aikštėje arba Senvagėje, arba Autobusu stotije. Puikiai visiems patiktu.

  • Pagarba iniciatoriams, norintiems pagerbti iškilų kraštietį. Nežinantiems istorijos ir negerbiantiems savo didvyrių teks garbinti svetimus. SĖKMĖS!

  • bandyti gaminti is eskizinio darbelio skulptura yra visiska nesamone, net dailes mokyklos mokinukai zino, kad padarius maza eskizeli ir pagal ji didinant originala, neisvengiamai atsiranda papildomu detaliu ir galutinis variantas tikrai nera toks koks buna mazo formato eskizuose, tai yra normali meno kurinio kurimo praktika, ir ta jum pries keleta metu aiskiai isaiskino profesionalus, vyresnes kartos skulptoriai is vilniaus, kurie buvo pakviesti kaip ekspertai, jusu siuloma ideja atlieti lauko skulptura ir stiklo, na tai jau visiska fantastika, idomu ar pats J.Zikaras sutiktu su tokia skulpturai parinkta medziaga, manau kad tikrai ne, as pilnai pritariu, kad miesto laisves a, atsirastu skulptura laisves tematika, gal but tai net galetu buti to paties skulptoriaus ,,Laisves angelo“ kopija,kurios originalas stovi kaune, juk Mikelanzelo dovydas taip pat yra dviejose vietose ,originalas pastato viduje, o kopija lauke, arba svarstytinas visiskai naujas variantas, skelbti skulpturos konkursa ir statyti visiskai nauja laisve , o sita ideja ,gaminti lauko skulptura is nebaigto eskizo, atleiskit bet tikrai ne

    • Atsakyti
    • Kam daryti kopija? Atsakykit prašau. Juk buvo jau padarytas projektas, tad belieka ji įgyvendinti. Kuo greičiau jis stovės, tuo geriau bus mums ir kitiems.

  • Tą patį siūliau, rašiau ir Panevėžio m. spaudoje. Sėdintiems valdžioje dar kyla klausimų?..

    • Atsakyti
  • Spektaklius, filmus galima statyti pagal literatūrinį kūrinį, tai kodėl Laisvės skulptūros negalima kurti pagal Zikaro eskizą? Pridedant kitų skulptorių sukurtas smulkias detales – svarbu, kad yra gera idėja. O Zikaras, tikrai buvo talentas, to matyt jau niekas nepaneigs. Kiekvienas žmogus džiaugtųsi, kad jo pradėti darbai tęsiami.

  • Žmonės, o jums išvis ka nors reikia? Nes kai kažka norima pastatyti Panevėžy, tai tuoj problemu matot! Kažkoks tai dar kaimiečiu mastymas pas jumis! Nieko nereikia, keista man.

  • Žymiai geriau, nei kažkokie akmenys pastatyti Laisvės a. Ir Senvagėj. Aš tik už. O Panevėžiečiams paskutiniu metu, kaip žiuriu viskas blogai, niekas neitinka. Nieko jiems nereikia ir visi čia specialistai patapo ale architektai. Tai autobusu stotis blogai, tai busimas menu centras neitinka, tipo nereikia, tai senvages, laisvės aikštės atnaujinimo nereikia, tai per daug maximu, lidless, norfu, rimi, ir kitu parduotuviu, tai Ryo ir Babilonas neitinka, per prastos parduotuvės. Viskas jums blogai, niekas neitinka. Kosmosas kažkoks. Senatvė gal ? Ar norite karves ir ožkas laikyti ir ganyti Laisvės aikštėj. Nu kaimu kaimas, ane kaimiečiai!

  • Žmonės ar jūs rimtai su protu susipyke? Žiuriu jums viskas blogai ir blogai. Nieko nereikia ir jokiu atnaujinimo. Tai Laisvės aikštės rekonstrukcija blogai, tai Dailės galerijos atnaijinimas blogai, Autobusu stoties projektas blogai, SEMC ( Stasio Eidrigevičiaus menu centras) blogai, tai Kultūros ir poilsio parke suoliukai logi, nepatogūs, apšvietimo dizainas nepatinka, balkonu terasu istiklinimas nepatinka, Senvagės projektas nepatinka, SEB banko pastatas per juodas, stiklinis, tai Ryo, Babilonas per prastas nėra kas veikti, nu žodžiu ka bevardinsiu viskas blogai. Ka bedarytu vistiek atsiras burbančiu, kad blogai. Visi čia tapo kaip žiuriu architektais, specialistais! Bet kaip reikia teikti savo pasiulymus, įdėjas neatsiranda nei vienas. Senstam, turbūt ilgiamasi sovietmečio? Gėda prieš kitus miestus, jau ir taip nurašė kitu miestu gyventojai mus, sako juodoji skylė, o ne miestelis ir net ne kaimelis. Taigi sovietmečiu buvo Lenino aikštė ir stovėjo Leninas, dabar yra Laisvės aikštė ir tegul stovi Laisvės statūla. O tai pilna akmenu buvo ir yra kuriu nesuprasi ka čia reiškia yra Laisvės aikštėj ir tuo labiau Senvagėje. Už atnaujinimus už atnaujinimus komentatoriai architektai. Ir čia visokiu istoriju nebekiškit. Juokinga darosi, galvas persišvieskit, nes turbūt negerai jums kažkas jau.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (15)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų