Į Panevėžį sugrįžtančių paukščių laukia unikalūs namai – inkilai, vaizduojantys kalėjimą, bažnyčią ar gražuolę žuvį.
Tokių mažų meno kūrinių Aukštaitijos sostinėje – netoli dešimties.
Daugiausia jų iškabinta Gamtos mokyklos teritorijoje.
Nuo bažnyčios iki kalėjimo
Jau šeštus metus Panevėžio teatro „Menas“ kolektyvas dovanoja miesto sparnuočiams savo rankomis sukaltus inkilus.
Kasmet labiausiai išsiskiria teatro staliaus-butaforininko Arūno Nėniaus inkilas.
Šiemet tai buvo žuvis.
„Norisi ką nors gražaus, estetiško sukurti, daugiau dūšelės įdėti“, – šypsosi auksinių rankų meistras.
Jis skaičiuoja pagaminęs iki 10-ies išskirtinių inkilų.
Šiųmečio inkilo idėja kilo kartu su kolega važiuojant pro seklyčią ir netyčia išvydus žuvį.
Pagaminti inkilą-kalėjimą kūrėjas sumanė žiūrėdamas vesterną.
Todėl ir inkilas primena vesternuose matomus nedidelius šerifo kalėjimus.
„Žiūrėjau filmą ir pagalvojau, o kodėl gi ne? Bus kažkas nestandartinio“, – pasakoja A. Nėnius.
O bažnyčią primenančiame inkile matyti tokiems statiniams būdingos linijos, akcentai.
„Galėčiau detales iki smulkmenų išdrožinėti, bet suprantu, kad inkilas kabės lauke ir smulkios detalės tiesiog labai greitai supūtų“, – aiškina meninių inkilų kūrėjas.
Jam pačiam labiausiai patinka pernykštis inkilas, vaizduojantis vyro veidą su ūsais, akiniais, beisbolo kepure.
„Toks pusiau hipsteris. Jis tikrai labai estetiškai atrodo. Toks linksmas inkilas“, – šypsosi Arūnas.
Jo kurtą inkilą kaip kolektyvo dovaną į naują darbovietę Klaipėdoje išsivežė ir buvęs „Meno“ direktorius Anupras Jucius.
Tai jo iniciatyva teatralai prieš keletą metų ir pradėjo gaminti inkilus.
„Tikiuosi, kad tą idėją jis perneš į kitą teatrą ir tęs ten, nes paukštukai gyvena visoje Lietuvoje“, – sako A. Nėnius.
Ne vien grožiui
Pagaminti išskirtinį inkilą užtrunka ne taip jau trumpai.
A. Nėnius svarsto, kad sukalti įprastus namus sparnuočiams užgaišta apie 10–15 minučių.
O pagaminti inkilą žuvį prireikė maždaug penkių valandų. O kartais inkilų kūrybos procesas trunka ir visas dešimt valandų.
Tai priklauso nuo konstrukcijos sudėtingumo. Pavyzdžiui, vienas inkilas gamintas atkartojant Jūrmalos namų stogus.
Visgi, kūrėjo teigimu, sudėtingiausia sugalvoti inkilo idėją, ką naujo sukalti, kaip dar nustebinti panevėžiečius.
A. Nėnius juokauja, kad paprastai būna trys reakcijos į jo sumeistrautus inkilus: arba nustemba, arba juokiasi, arba tvirtina, kad toks inkilas netinka paukščiams.
Nors inkilai išskirtiniai, pasak meistro, jie visi skirti gyventi sparnuočiams, dažniausiai – mažesniems. Šiųmetis inkilas žuvis sukurtas didžiajai zylei.
Tiesa, ne visuose juose paukščiai gyvena.
Gamtos mokyklos teritorijoje vienuose knibžda gyvybė, o kiti pakabinti žemiau, kad juos galėtų apžiūrėti vaikai. Kadangi inkilai yra per žemai, sparnuočiams jie nepatinka.
Savo kieme inkilų neturi
A. Nėnius Kaune studijavo architektūrą, tačiau likimas jį nuvedė visai kitais keliais, nei planavęs.
Į Panevėžį atvažiavęs dėl meilės sukasi meninėje kūrybinėje srityje.
O medžio darbų niekas nemokė – šeimoje nebuvo stalių.
„Pats išmokau. Dirbu ne tik su medžiu, bet ir kitomis medžiagomis“, – pasakoja Arūnas.
Jis viliasi kada nors ateityje surengti ir savo akmens, metalo skulptūrų parodą.
O teatro „Menas“ spektakliuose visa, kas stovi scenoje, irgi sukurta Arūno.
Šiuo metu Panevėžio rajone gyvenantis A. Nėnius kuria ir gražina savus namus.
„Gyvenu prie miško, tad paukščių daug. Bet savo kieme inkilo kol kas negaliu kabinti – medžiai dar neužaugę“, – sako kūrėjas.
