Į jau 22-ąjį Panevėžyje rengiamą tarptautinį keramikos simpoziumą suvažiavę menininkai net iš tolimiausių pasaulio kampelių visą mėnesį bus atsidavę kūrybiniam šėlsmui.

Panevėžyje pakurtos krosnys keramikos šventei

Panevėžyje pakurtos krosnys keramikos šventei

Po trejų metų pertraukos į Aukštaitijos sostinės meno padangę sugrįžo Panevėžio tarptautinis keramikos simpoziumas. Nuo ketvirtadienio mieste startavęs ir būrį pasaulio keramikų į Panevėžį pritraukęs XXII simpoziumas skaičiuoja jau trisdešimtuosius gyvavimo metus ir ilgametes, gilias puoselėjamas tradicijas.

Pirmasis tokio pobūdžio keramikos meno profesionalus ir mėgėjus suburiantis renginys suorganizuotas dar 1989-aisiais.

Virtinę metų vykstantis simpoziumas iš viso jau yra subūręs daugiau nei pusantro šimto menininkų desantą iš daugiau nei trisdešimties pasaulio šalių. O šįmet į kūrybinę laboratoriją įsitraukė ir dvi naujokės – tolimoji Brazilija bei egzotiškoji Indija.

Vakar prasidėjusios kūrybinės molio ir ugnies ritmu kvėpuojančios dirbtuvės tęsis beveik visą mėnesį. Panevėžyje įsikūrė septyni simpoziumo dalyviai – Pietų Korėjos menininkas Byongchan Seo, Nizam Orçun Önal iš Turkijos, Zina Blyzniuk iš Ukrainos, Rosana Tagliari Bortolin iš Brazilijos, du menininkai iš Indijos – Siraj Saxena ir Srinia Chowdhury bei Lietuvos keramikė Rasa Justaitė-Gecevičienė.

Jų kūrybinį darbą pertrauks tik atvira, visuomenei paruošta programa: įvairios kūrybinės dirbtuvės, autorių kūrybos vakarai.

Septyni menininkai įspūdingus dirbinius lipdys ir degs įmonės „Midenė“ techninėje bazėje. Darbams bus naudojamas pamėgtas šamotinis molis, kurio plastinės savybės leidžia realizuoti didelio mastelio kūrybinius užmojus.

O liepos 9 ir 16 dienomis kūrybos vakaruose, surengtuose Fotografijos galerijoje, lankytojai galės susipažinti su menininkų atstovaujamos šalies keramikos meno tradicijomis, vyraujančiomis tendencijomis ir pačių autorių kūryba. Liepos 10-ąją norintieji galės įsijungti į bendrą veiklą atvirose kūrybinėse dirbtuvėse miesto bibliotekose.

Panevėžio miesto dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas atkreipė dėmesį, jog dažniausiai susitepti moliu rankas linkę mažieji dirbtuvių dalyviai. Vis dėlto patirti kūrybinį džiaugsmą kviečiami visi – nuo pačių mažiausių iki senjorų.

„Siekiame praplėsti meno mylėtojų gretas, todėl iš įprastos galerijos ir miesto centro aplinkos šiemet keliamės į mikrorajonus bei užmiestį. Liepos 19-ąją kūrybinės dirbtuvės vyks ir prie Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijoje“, – sako direktorius.

Vienintelė Lietuvos atstovė

Menotyrininkė ir šių metų simpoziumo vadovė Aurelija Seilienė pabrėžė, jog naujai prisijungiantys menininkai leidžia dar labiau išplėsti Panevėžio dailės galerijos kolekcijos geografines ribas. Prie šiųmečio simpoziumo prisijungus Pietų Amerikos žemynui, ateityje, pasak jos, beliko pakviesti dalyvauti ir menininkus iš Afrikos – tuomet Dailės galerijos keramikos paviljone bus sukaupta viso pasaulio kolekcija.

Į 2019-ųjų simpoziumo gretas iš daugybės paraiškų atrinkta tik vienintelė lietuvė – Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakulteto Keramikos katedros vedėja Rasa Justaitė-Gecevičienė.

Autorė atviravo, jog toks dėmesys jai buvęs kiek nejaukus. Paprastai simpoziumuose kurdavo du ar trys Lietuvos menininkai.

Pagrindinis R. Justaitės-Gecevičienės keramikos objektų motyvas – augalų interpretacijos, išreiškiančios amžinai besikeičiantį gamtos ratą, nepakartojamą savo individualumu ir netikėtumu. Autorė mano, jog kiekvienas gamtoje sutinkamas daiktas yra tarsi atskiras peizažas, o žmogus jį gali matyti tiek vientisą, tiek abstraktų, atskiromis dalimis arba dalių dalimi.

„Paskutiniu metu žaidžiu su tikrais augalais, keisdama jų mastelį, šį kartą planuoju lipdyti didžiulį kankorėžį“, – dieną prieš simpoziumą pasakojo keramikė.

Dėmesys gamtai ir moteriai

Pietų Korėjoje gyvenantis Byongchan Seo domisi medžio degimo technologija. Paradoksalu, tačiau šiuo tradiciniu, prieš 1500 metų Korėjoje atsiradusiu keramikos degimo būdu menininkas susidomėjo ne gimtojoje Pietų Korėjoje, o savo magistro studijų metu Australijoje. Grįžęs po studijų, pats pasistatė gana paprastą Tong-gama tipo medžio degimo krosnį, kurioje ir dega savo kūrinius.

Pasak menininko, ugnies, pelenų ir anglių trio suteikia kūrybai netikėtumo efektą, neįprastą žvilgsnį.

B. Seo yra išbandęs ne vieną keramikos dirbinių gamybos būdą, o medžio degimo technologija skiriasi nuo kitų technikų tuo, jog reikalauja ypatingos ištvermės ir susikaupimo.

Būtent dėl šios priežasties menininkas kuria visiškai vienas, o patį kūrybinį procesą nuo medžio paruošimo iki degimo pabaigos laiko tikra meditacija.

Pasak menotyrininkės A. Seilienės, Pietų Korėjos menininko kūriniai paremti gyvenimo cikliškumu ir kolaboratyvia pagarba molinio kūrinio elementams: žemei, vandeniui ir ugniai. O pats keramikas mano, jog molis gali papasakoti kur kas daugiau istorijų, nei kada nors jis galėtų įsivaizduoti.

Ypatingą dėmesį moters vaidmeniui ir jos kūnui skiria dvi simpoziumo dalyvės – brazilė Rosana Tagliari Bortolin ir Naujojo Delio keramikė Srinia Chowdhury.

R. Tagliari Bortolin moters kūną interpretuoja kaip pirmapradį indą. Kūryboje keramikė remiasi savo pačios performatyviomis patirtimis.

Menininkė pasakojo, jog kūrinių idėja jai kilo tyrinėjant savo namus statančius paukščius bei vabzdžius. Moters kūnas, jos įsčios menininkei asocijuojasi su savotišku lizdu.

Indė S. Chowdhury savo kūryboje taip pat aktyviai plėtoja moteriškumo tematiką. Jos kuriamos žaislų pavidalo skulptūros, dekoruotos sgrafito technika atliktais personalizuotais piešiniais, dažnai pasakoja apie moters padėtį visuomenėje Indijoje.

„Lyčių skirtumai yra ta tema, kuri man, kaip moteriai, labai artima. Kartais tai mane priverčia mąstyti kiek sarkastiškai, kartais – per humoro prizmę. Mano kūryba yra tam tikra žinutė žmonėms, kurie mato. Jeigu literatūra ar poezija gali kalbėti apie pokyčius šalyje, kodėl apie tai negalėtų kalbėti ir mano kuriamas menas?“ – sako S. Chowdhury.

Panevėžyje autorė planuoja sukurti darbą, kuriame sieks perteikti darnią tradicinės ir šiuolaikinės kultūrų, kurios sparčiai keičiasi, samplaiką.

Simpoziumo metu sukurti darbai bus eksponuoti liepos 26-ąją Dailės galerijos keramikos paviljone, o parodą lankytojai galės apžiūrėti iki rugsėjo 28 dienos.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų