-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Situacija rodo, kad miestas sensta, žmonės nebepajėgia pasirūpinti savo turtu, mirusių tėvų sklypus paveldėję vaikai išvykę į užsienius, o Panevėžyje esami jų žemės sklypai nebeprižiūrimi“, – konstatuoja Savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus specialistas Rimantas Stakauskas.
Visgi, anot jo, nepriklausomai, ar yra senas, ar ligotas, galbūt net ligoninėje gydomas, sklypo savininkas vis tiek lieka atsakingas už jo priežiūrą.
Jiems nuolaidos netaikomos, o pagal Savivaldybės pateiktą apsileidėlių sąrašą Valstybinė mokesčių inspekcija pritaiko didesnį žemės mokestį.
Labiausiai tokios sankcijos „kanda“ turintiesiems sklypus centrinėje miesto dalyje. Joje nesitvarkantiems savininkams žemės mokestis, pasak R. Stakausko, didėja net tūkstančiu ir dar daugiau eurų.
Vasarai einant į pabaigą, Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus specialistai rengia paskutinius patikrinimus, kaip miesto teritorijoje turintieji žemės prižiūri savuosius plotus.
R. Stakauskas pabrėžia, kad Panevėžyje galiojančios švaros taisyklės reikalauja turimus žemės sklypus šienauti nuo gegužės 1-osios iki rugsėjo 30 dienos. Tačiau baudos skiriamos tiems, kurių sklypai nenušienauta žole apaugę nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos.
Visus tris vasaros mėnesius Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus specialistai važinėjo po miestą ir fiksavo netvarkingas teritorijas, jų savininkams siuntė raštus, reikalaujančius tvarkytis ir primenančius, kokios bausmės laukia neprižiūrint savo sklypo.
„Apsileidėlius tvarkytis raginu penketą metų, jau tiek laiko miesto Savivaldybėje dirbu šį darbą. Pirmus ketverius mano darbo metus pjauti aukštos žolės nepriversdavome kiek daugiau nei 30 asmenų. Šiemet jų skaičius šoktelėjo iki 70-ies“, – konstatavo R. Stakauskas.
Specialistas teigia nepraradęs vilties, kad iki rudens dalis apsileidėlių dar nušienaus savuosius sklypus. Tokiu atveju šie asmenys bus išbraukti iš juodojo sąrašo.
„Penkerius metus rūpindamasis nešienaujamais sklypais matau, kad visuomenė pilietiškėja, nebesitaiksto su apsileidusiais kaimynais, pranešimų apie netvarką kaimynystėje, gatvėje, gyvenamajame rajone labai sparčiai daugėja.“
R. Stakauskas
Tarp Savivaldybės įtrauktų į sąrašą apleistų sklypų, kurių savininkų vardai ir pavardės dėl asmens duomenų apsaugos negali būti viešinami, į akis krenta esantieji Palangos, Ateities, Plukių, Senamiesčio, Darbininkų, J. Tilvyčio, Smėlynės, Šaltinio, V. Alanto gatvėse. Vienas toks nurodytas ir miesto centre, J. Basanavičiaus gatvėje.
R. Stakauskas pabrėžė, kad apleistų sklypų yra visame mieste, o ypač jam įstrigę jau keletą metų netvarkomi keli sklypai Rožyne ir vienas šalia „Šaltinio“ progimnazijos.
Dėl pastarojo Savivaldybė nuolat sulaukia skundų, tačiau ir baudomis apipiltas žemės savininkas nesitvarko.
Daugelio kitų netvarkomų sklypų vietos keičiasi, gavę įspėjimus jų savininkai, pasak specialisto, sklypus nušienauja.
Apleidus sklypą, žemės mokestis gali padidėti visu tūkstančiu eurų. P. ŽIDONIO nuotr.
Patekę į apsileidėlių sąrašą, anot R. Stakausko, dažniausiai motyvuoja patys nebeturintys sveikatos, o pasisamdyti šienpjovius jiems per brangu, nes tai tikrai nepigi paslauga.
Tokiems nebegalintiems pasirūpinti žemės sklypu kaip viena išeičių pasiūloma jį tiesiog parduoti.
Į klausimą, kaip bendraujama su tvarkytis neretai negebančiais psichikos ligoniais, R. Stakauskas patvirtino su tokiais panevėžiečiais nesusidūręs.
„Penkerius metus rūpindamasis nešienaujamais sklypais matau, kad visuomenė pilietiškėja, nebesitaiksto su apsileidusiais kaimynais, pranešimų apie netvarką kaimynystėje, gatvėje, gyvenamajame rajone labai sparčiai daugėja“, – patvirtino Savivaldybės atstovas.
Patys ieškodami ir radę arba gavę pranešimų apie nepjaunamą žolę, Savivaldybės specialistai, pasak R. Stakausko, važiuoja fiksuoti atvejų.
Jei sklypų savininkų vartai atviri, einama su jais kalbėtis.
„Jei vartai užrakinti, aišku, per juos nelipame. Nufotografuojame nešienautą sklypą, liniuote, o kartais ir plika akimi išmatuojame žolės aukštį. Šių duomenų neskelbiame, tačiau užfiksuoti visa tai būtina kaip įrodymą“, – paaiškino R. Stakauskas.
Po to nustatomi sklypų savininkai, jiems siunčiami laiškai su raginimais tvarkytis ir priminimu, kad nenušienavus sklypo jiems didės žemės mokestis.
Tokiems savininkams žemės mokestis gali šoktelėti iki keturių procentų, o tai, pasak R. Stakausko, nemaža suma.
Be žemės mokesčio didinimo, Savivaldybės komisijai suteikta teisė dėl nenupjautos žolės bausti administracine tvarka. Baudos siekia iki 140 eurų. Pernai už nepriežiūrą jų sulaukė 15 asmenų.
Panevėžio savivaldybė, galbūt viena iš nedaugelio Lietuvoje, rūpinasi nepjaunama žole ne tik viešosiose vietose, bet ir privačiuose kiemuose.
„Savivaldybės tikslas – ne bausti žmones už nesitvarkymą, bet paraginti, gal net priversti juos tvarkytis. Kiek žinau, toli gražu ne visos savivaldybės turi Viešosios tvarkos skyrius, ne visos ir kovoja su apsileidėliais. Ir respublikinėje spaudoje skaitau, ir per televiziją matau panevėžiečių nepjautą žolę. Drauge rodo ir mus, ją matuojančius“, – sako R. Stakauskas.
