Nors Savivaldybei prašymą dėl patalpų pateikė Panevėžio pataisos namai, kuriuose kali vien moterys, planuojamuose pusiaukelės namuose svarstoma apgyvendinti ir nuteistus vyrus, bausmę atliekančius įvairiuose šalies kalėjimuose. P. Židonio nuotr.

Panevėžyje ieškoma vietos nuteistiesiems

Panevėžyje dairomasi vietos pusiaukelės namams, kuriuose nuteistieji – tiek moterys, tiek vyrai – gyventų lengvesnėmis sąlygomis nei įprastose įkalinimo įstaigose.

Miesto Savivaldybė sulaukė Panevėžio pataisos namų, kuriuose laisvės atėmimo bausmę atlieka moterys, prašymo dėl patalpų naujajai įstaigai.

Pusiaukelės namai būtų pataisos namų specialus padalinys, kur nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui. Į pusiaukelės namus gali būti perkelti laisvės atėmimo bausmę paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, atitinkantys penkias sąlygas.

Pusiaukelės namuose nuteistieji turėtų daugiau laisvės: galėtų išvykti iš įstaigos teritorijos, bet tik jiems nustatytais maršrutais, turėti su savimi ne tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, bet ir pinigų bei vertingų daiktų, taip pat be apribojimų naudotis pinigais, bankų sąskaitomis, turėti vieną mobilųjį telefoną. Pusiaukelės namų gyventojams savaitgaliais gali būti leidžiama išvykti dviem paroms aplankyti šeimą.

Tačiau pusiaukelės namuose nuteistieji turėtų ir pareigų – privalėtų dirbti arba mokytis. Tokiuose namuose apgyvendinti nuteistieji nebūtų nuolat saugomi, tačiau nuolat prižiūrimi – įstaigoje nuolat budėtų nors vienas darbuotojas.

Apgyvendintų ir vyrus

Jei Panevėžyje būtų įkurti pusiaukelės namai, į juos planuojama perkelti ne tik Panevėžio pataisos namuose bausmę atliekančias moteris, bet ir nuteistuosius iš kitų įkalinimo įstaigų, kurie po bausmės atlikimo ketina grįžti į Panevėžį ar Panevėžio apskritį.

„Tokiu būdu nuteistam asmeniui būtų sudaryta galimybė likusią bausmės dalį atlikti arčiau namų, palaikyti ar atkurti socialinius ryšius su artimaisiais, dar įkalinimo metu susirasti darbą ir pradėti dirbti bei lengviau integruotis į visuomenę atlikus bausmę“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotoja Loreta Skrickienė.

Anot jos, į pusiaukelės namus perkeliami žmonės nors ir suklydo praeityje, tačiau dabar nori gyventi kaip visaverčiai visuomenės nariai – „suprasdami atsakomybę už padarytą nusikaltimą ir pasiruošę elgtis pagal visuomenėje priimtas normas.“

Tikslaus termino, iki kada tokie namai Panevėžyje turėtų būti įkurti ir kiek juose gyventų atliekančiųjų bausmę, pasak L. Skrickienės, kol kas nėra. Pasak pavaduotojos, šiuo metu tik analizuojamos galimybės, ieškoma tam tinkamų patalpų.

Mieste nerado vietos

Savivaldybės administracijos ir pataisos namų vadovai aptarti pusiaukelės namų Panevėžyje galimybių susitiko Kūčių išvakarėse. Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Kazimiero Armonavičiaus, per pokalbį su įkalinimo įstaigos vadovybe buvo užsiminta, kad pusiaukelės namuose gali būti gyventi apie 20 žmonių.

Anot jo, įkalinimo įstaigos atstovai teigė nekeliantys ypatingų sąlygų patalpoms – pusiaukelės namams tiktų ir nenaudojamas bendrabutis.

Visgi, pasak K. Armonavičiaus, net ir tokių laisvų pastatų Savivaldybė šiandien neturi.

„Pataisos namams dar oficialiai raštu neatsakėme, bet galiu pasakyti, kad tikrai neturime ką jiems pasiūlyti. Ir „Verdenės“ mokykla parduota, ir Aldonos gatvėje buvęs bendrabutis tvarkomas, jį pritaikant socialiai remtiniesiems“, – mano direktoriaus pavaduotojas.

Neradus, kur Panevėžyje būtų galima įkurdinti gyvenimui laisvėje rengiamus nuteistuosius, pasak K. Armonavičiaus, pataisos namai patalpų ieškotų toliau.

„Pataisos namai pirmiausia kreipėsi Panevėžio savivaldybę. Minėjo, kad jei negaus, tuomet kreipsis į rajoną, ieškos patalpų apskrityje. Jiems turbūt nėra svarbi vieta“, – teigė Savivaldybės atstovas.

Planuoja plėtrą

Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas yra teigęs, kad Norvegijos remiamas pusiaukelės namų projektas pasiteisino ir turi plėstis.

„Deja, bet šiandien turime apribotą erdvę, o mano nuotaikos ir mintys yra, kad pusiaukelės namai būtinai turėtų plėstis ir sudaryti sąlygas ne tik prie keturių įstaigų sukurti tuos pusiaukelės namus, bet būtų ir tame pačiame Panevėžyje moterims sukurta galimybė išeiti anksčiau laiko ir ten integruotis. Plėtra – neišvengiama“, – gruodį vykusioje Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusijoje sakė V. Kulikauskas.

Pusiaukelės namai Lietuvoje veikia nuo 2016-ųjų. Tais metais jie buvo įsteigti prie Alytaus, Marijampolės, Vilniaus pataisos namų, o 2017 m. – prie Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.

Šiuo metu pusiaukelės namuose gyvena 85 nuteistieji: 33 yra Vilniaus, 19 – Alytaus, 17 – Marijampolės, dar 16 – Pravieniškių namuose.

Pageidaujančių persikelti į pusiaukelės namus prašymus svarsto speciali komisija.