Panevėžyje domėsis laisvosios ekonominės zonos perspektyvomis

• Sekundė
• ELTA
• Verslas
• 2021.12.02 09:05

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį lankysis Panevėžyje ir domėsis čia įsikūrusios laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vystymosi perspektyvomis, aptars talentų pritraukimo ir investicinio klimato gerinimo klausimus.

„Puikioje strateginėje vietoje įsikūręs Panevėžys nuo seno garsėja stipria pramone, mieste veikia daug inovatyvių įmonių. Panevėžys turi didžiulį potencialą auginti investicijas ir darbo vietas. Dirbame ir diskutuojame dėl sprendimų, kurie mieste gerintų investicinę aplinką ir paskatintų čia kurtis naujas įmones“, – sako A. Armonaitė.

A. Armonaitė susitiks su Panevėžio miesto meru Ryčiu Mykolu Račkausku, Panevėžio LEZ įsikūrusių įmonių atstovais, taip pat lankysis įmonėse „Amilina“ ir „Harju Elekter“. Susitikimų metu, kaip skelbiama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime, dėmesys bus skiriamas Panevėžio regiono vystymuisi aktualiems klausimams: kaip pritraukti naujų investuotojų, sukurti daugiau darbo vietų vietos gyventojams, kaip spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo klausimą.

Taip pat ketinama aptarti Panevėžio LEZ plėtros planus. Panevėžio LEZ, kurios teritorija užima beveik 47 ha plotą, šiuo metu veikia 5 investuotojai, o naujiems likę tik 8 ha. Todėl šiuo metu svarstomos įvairios naujų pramoninių teritorijų vystymo galimybės.

Vizito metu A. Armonaitė kartu su Panevėžio miesto vadovybe dalyvaus Šiaurinės gatvės, kuri itin aktuali šalia įsikūrusiems verslams, atidaryme. Šiais metais Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė daugiau kaip 800 tūkst. eurų šios gatvės darbams užbaigti.

Ministrė taip pat lankysis Panevėžio regioniniame STEAM atviros prieigos centre (RoboLabe), kur kartu su verslo ir akademinės visuomenės atstovais dalyvaus diskusijoje talentų parengimo ir pritraukimo tema.

Pasak ministrės, Panevėžyje, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, yra bene didžiausia pramonės darbo vietų koncentracija, o čia veikiančiose įmonėse realizuoti dideli gamybos automatizavimo projektai. Tiek dirbti su jais, tiek produktams kurti reikia aukštos kvalifikacijos inžinierių, kurių labai trūksta.

Siekdama spręsti šį klausimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau antri metai skiria tikslines stipendijas studijoms, susijusioms su aukštos pridėtinės vertės sektoriais. Panevėžio kolegijoje ir KTU Panevėžio filiale šiuo metu finansuojamos 34 tikslinės kasmėnesinės stipendijos.

Įmonių darbuotojų gebėjimams ugdyti ir prisitaikymui prie technologinių pokyčių skatinti taip pat planuojamos ES fondų investicijos – tam numatoma beveik 28 mln. eurų. Be to, Ekonomikos ir inovacijų ministerija inicijuoja pokyčius, kurie turės įtakos pritraukiant į Lietuvą lietuvių kilmės ir kitus užsieniečius dirbti aukštos pridėtinės vertės sektoriuose.

• Sekundė
• ELTA
• #Aušrinė Armonaitė
• #LEZ
• #Panevėžys
• #Verslas