Panevėžy restauruos unikalų kryžių

Panevėžy restauruos unikalų kryžių

 

Į Panevėžį atgabentas dar vienas unikalus žymiojo dievdirbio Vinco Svirskio kryžius. Tiesa, šiuo darbu bus galima pasigrožėti dar negreitai ir jis priklausys ne miestui. Panevėžio kraštotyros muziejui atvežtas restauruoti kryžius – Kėdainių krašto muziejininkų nuosavybė. Restauracijos darbams Aukštaitijos sostinė pasirinkta neatsitiktinai – čia darbuojasi vienas iš nedaugelio šalies muziejuose dirbančių medžio restauratorių.

Į jo rankas dabar patekęs medinis V. Svirskio kryžius stovėjo netoli Panevėžio rajono ribos – Naujųjų Bakainių kaime, priklausančiame Kėdainių rajonui. Muziejininkams jį pardavė sodybos, kurioje stovėjo kryžius, savininkė. Praėjusią savaitę kryžius iš sodybos pervežtas į Panevėžį.

„Kėdainiai neturi tokių specialistų – medžio restauratorius teturi vos keletas muziejų Lietuvoje“, – teigė Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas.

Ar po restauravimo kurį laiką galės kryžiumi pasigrožėti ir panevėžiečiai, muziejaus vadovas kol kas negalintis pasakyti – dėl unikalaus meno kūrinio eksponavimo su muziejininkais kėdainiškiais nesitarta. Be to, pasak A. Astramsko, kryžius yra daugiau nei keturių metrų, o muziejuje mažai patalpų, kur tokio aukščio vertybė galėtų būti eksponuojama.

Garsiojo dievdirbio V. Svirskio kūrinys, išlikęs iki šių dienų, itin prastos būklės. Restauratorių rankų atgaivintas jis virs dar viena muziejine vertybe, ypač įdomia užsieniečiams.

Išvengęs „operacijos“

Panevėžio kraštotyros muziejus jau turi tris V. Svirskio kryžius. Labai panašus į dovanotąjį Kėdainiams yra ir Panevėžyje. Šis restauruotas prieš keletą metų. Dėl šiuo metu vykstančių muziejaus rekonstrukcijos darbų jis kol kas laikomas saugyklose, bet vėliau lankytojai turės galimybę unikalų eksponatą vėl išvysti. Tiesa, Panevėžio muziejui priklausantys dievdirbio V. Svirskio kryžiai trumpesni nei kėdainiškių. A. Astramsko teigimu, įkasti į žemę kryžiai per laiką nupūdavo, savininkas sutrešusią dalį nupjaudavo ir vėl įkasdavo.

„Šis, stovėjęs Kėdainių rajone, buvo įkastas vieną kartą, o mūsiškiams bent dvi tokios operacijos atliktos“, – pasakojo muziejaus direktorius.

Šiuo metu didžiausias V. Svirskio kryžių kolekcijas turi Kėdainių krašto ir Lietuvos dailės muziejai.

Garsiojo dievdirbio kryžių yra išlikusių Kėdainių, Ukmergės, Radviliškio, Panevėžio rajonuose.

V. Svirskis visą gyvenimą ėjo nuo užsakovo pas užsakovą ir, „pašalindamas iš ąžuolų, kas nereikalinga“, turtino kraštą meno paminklais. Suskaičiuota, kad jis padarydavo po penketą kryžių per metus. Unikalus liaudies menininkas per gyvenimą sukūrė daugiau kaip 200 originalių, menine forma nepakartojamų koplytstulpių ir kryžių, iš kurių šiuo metu likę apie 50.

„V. Svirskis buvo nepasiturintis žmogus, neturėjo ir nuolatinės gyvenamos vietos. Jis vaikščiojo po apylinkes: kur gamindavo kryžių, ten ir gyvendavo. Šitų kryžių

meninė vertė didelė. Tai vieni vertingiausių Lietuvoje esančių muziejinių eksponatų“, – pabrėžė A. Astramskas.

Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje įtraukta į UNESCO paveldą.

Negreitas darbas

Panevėžio kraštotyros muziejuje dirbančiam pirmos kategorijos medinės polichrominės skulptūros restauratoriui Žygimantui Mileriui iš Kėdainių rajono atvežtasis kryžius bus nebe pirmas restauruojamas V. Svirskio darbas.

„Darbas kruopštus, ilgas, įdomus“, – teigia restauratorius.

Daug metų sodyboje veikiamas oro sąlygų stovėjęs ąžuolinis kryžius šiuo metu džiūsta ir šis procesas truks apie pusę metų. Kol kas su kėdainiškiais nėra sutarta, kokių restauravimo darbų jie pageidaus, bet, pasak Ž. Milerio, visiškai išdžiūvus medienai veikiausiai toliau laukia konservavimo, restauravimo ir paruošimo eksponuoti darbai. Visas procesas bus fotografuojamas ir gali užtrukti maždaug metus.

Išskirtinis aukštis

Panevėžiečiui restauruoti atgabentas kryžius pastatytas prieš 131 metus. Visas jo ilgis siekia net 4,2 metro, o virš žemės – 3,5 metro.

„Kryžius niekada nebuvo perkeltas, vadinasi, nebuvo trumpintas“, – atkreipė dėmesį Ž. Mileris.

Tačiau daugiau nei šimtmetį stovėjęs lauke kryžius nemenkai nukentėjęs. Likusi tik pusė horizontalios kryžmos, kuri iš esmės nebesilaiko, neišliko nė medinė Nukryžiuotojo skulptūra.

Pasak restauratoriaus, mediena labai patamsėjusi, minkšta, sutrūnijusi, yranti, suskeldėjusi, vietomis išsisluoksniavusi. Kryžius apaugęs samanomis, grybais, ardančiais medieną.

„Medis pažeistas entomologinių kenkėjų – spėjama, yra gyvų medgraužių – vabaliukų“, – sako Ž. Mileris.

Kryžius savotiškai pasakoja apie praeitį – jame išlikę daug juodo metalo vinių, kas, anot restauratoriaus, byloja, jog per šventes būdavo puošiamas gėlėmis, girliandomis.

Garsiojo dievdirbio V. Svirskio kryžius neatsitiktinai atvežtas restauruoti į Panevėžio kraštotyros muziejų. Čia darbuojasi vienas iš nedaugelio šalies medžio restauratorių.

Nustebina lankytojus

Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio teigimu, restauruoti atgabentą kryžių sodybos šeimininkas pastatė 1888 metais gimus sūnui. Dabar kryžių už gana simbolinę kainą muziejui pardavė jo anūkė – dabartinė sodybos savininkė. Kryžius labai paprastas, netgi asketiškas, be įspūdingų ornamentų, kurie būdingi kitiems V. Svirskio darbams. Muziejaus vadovas spėja tokį buvus užsakymą.

„Kadangi kryžius labai blogos būklės ir jį reikia restauruoti, kreipėmės į Prano Gudyno restauravimo centrą, prašydami jo pagalbos. Jie buvo labai užimti ir pasiūlė Panevėžio kraštotyros muziejų, kuriame dirba atestuotas, geras medžio restauruotojas“, – pasakoja direktorius.

Lėšų restauravimo darbams bus ieškoma teikiant paraišką Lietuvos kultūros tarybai. R. Žirgulio teigimu, į šalia privačios sodybos stovėjusio V. Svirskio kurto kryžiaus prastą būklę atkreipė dėmesį Lietuvos dailės muziejaus ekspedicija.

Šis kryžius nėra pats didžiausias, saugomas Kėdainių muziejuje. Šiuo metu kėdainiškių kolekcijoje – per 20 V. Svirskio kryžių, tarp jų yra ir 5–5,5 metro aukščio.

Jie į kolekciją pateko įvairiais keliais. Pasak P. Žirgulio, yra žmonių, suprantančių, jog tokie darbai – didelė vertybė, ir sutinkančių juos atiduoti.

Direktoriaus teigimu, garsiojo dievdirbio kūryba itin įdomi muziejaus lankytojams.

„Ypač nustemba užsieniečiai, kai ateina į muziejų ir pamato tokį mišką didingų kryžių. Visi išsižioja tiesiogine šio žodžio prasme“, – šypsosi R. Žirgulis.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų