-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nors skulptūra sukurta sovietmečiu, tačiau, kaip teigia istorikai, ji neturi sovietinių atributų, vaizduoja tai, kas ir šiandien aktualu – karo baisumų užkluptą motiną.
Panevėžio savivaldybė sulaukė Kauno IX forto muziejaus pasiūlymo perimti geros būklės valstybės turtą, kurio muziejus nebenaudoja – skulptoriaus B. Bučo skulptūros maketą „Karo audroje“, sukurtą 1964 metais.
Jį apžiūrėję Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotojai nustatė, kad darbas geros būklės ir tinkamas eksponuoti, tad perimti sutinka.
Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus pavaduotojos Jūratės Gaidelienės teigimu, Kauno IX forto muziejus remontuoja vieną iš savo pastatų, keičia ekspozicijas ir siūlo vienoje jų stovėjusį B. Bučo darbą „Karo audroje“.
„Dabar daroma šios ekspozicijos rekonstrukcija ir su Kultūros ministerijos žinia šias skulptūras norima perduoti“, – sako J. Gaidelienė.
Pasak jos, nors skulptūra sukurta sovietmečiu, joje sovietinių atributų nėra.
„Menininkas pavaizdavo karo baisumų užkluptą motiną su trimis vaikais – vienas jų ant rankų, o du sukniubę palei kojas. Skulptūra vaizduoja žmogiškus jausmus ir būsenas. Jos turinys šiandien vėl aktualus“, – teigia muziejaus atstovė.
Kauno IX forto muziejus Panevėžiui siūlo perimti skulptoriaus B. Bučo darbą „Karo audroje“, sukurtą 1964 metais. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.
Šios iš gipso pagamintos skulptūros aukštis – 1,8 metro. Pasak J. Gaidelienės, dar diskutuojama, kur geriausia ją eksponuoti.
„Nesinorėtų jos uždaryti saugykloje. Ieškome geriausio varianto, kad ir tematiškai, ir konceptualiai, ir vizualiai tiktų. Muziejaus ekspozicinės erdvės nėra didelės, tad norint jose naujai pastatyti vieną ar kitą eksponatą, visad iškyla tam tikrų keblumų“, – sako direktoriaus pavaduotoja.
Muziejininkams teks pagalvoti ir apie skulptūros pargabenimą, nes darbas ganėtinai aukštas ir sunkus. Kada jis pasiektų Panevėžį, kol kas nežinia – tam turi pritarti ne tik miesto Savivaldybės taryba, bet ir dar ir šalies valdžia.
Pasak J. Gaidelienės, minėtoje IX forto muziejaus ekspozicijoje, be B. Bučo skulptūros, stovėjo ir Juozo Mikėno skulptūros „Pirmosios kregždės“ maketas bei Gedimino Jokūbonio „Pirčiupių motinos“ maketas. Abu darbai taip pat sukurti septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Šie kūriniai yra maketai, o pačios skulptūros – viena stovi Vilniuje, kita Pirčiupiuose.
Tačiau kad kur nors Lietuvoje stovėtų B. Bučo skulptūra „Karo audroje“, pasak J. Gaidelienės, žinių nėra. Nors tai, ką gaus Panevėžys, vadinama skulptūros maketu, ji spėja, kad iš tiesų gali būti ir originalas.
Panevėžio rajone prie vandens valymo įrenginių stūkso įspūdingasis „Nevėžis“, pagal pirminį sumanymą turėjęs stovėti mieste, tarp Liepų alėjos ir Maironio tako. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Kauno IX forto muziejaus vyriausioji rinkinių kuratorė Eglė Tamulynienė patvirtina, kad daug informacijos apie Panevėžiui atiduodamą B. Bučo darbą neturima. Nežinoma, ar tai iš tiesų tik maketas, ar – jau galutinis skulptūros variantas.
„Išsamios informacijos apie tai neturime, todėl tai gera medžiaga tolesniems tyrimams. Faktas tai, kad skulptūra kurta vidaus patalpoms ir nėra tinkama laukui, bet nėra žinoma, ar tai buvo galutinis darbas“, – teigia E. Tamulynienė.
Anot jos, panevėžiečiams bus puiki proga dovaną išsamiau patyrinėti.
B. Bučo kūrinys „Karo audroje“ ilgą laiką eksponuotas Kauno IX forto muziejaus Okupacijų ekspozicijos pastate. Tačiau pastatą pradėjus rekonstruoti, suformavus visai kitą jo koncepciją, ši skulptūra nebeatitinka muziejaus vizijos.
„Ji mums nėra aktuali pagal formuojamą rinkinių komplektavimo politiką. Dėl to ieškojome, kur galėtume įveiklinti. Kadangi B. Bučas ilgą laiką kūrė Panevėžyje, kreipėmės į Panevėžio savivaldybei priklausantį muziejų“, – sako E. Tamulynienė.
Panevėžio kraštotyros muziejuje saugomi B. Bučo tarpukariu sukurti biustai „Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas“, „Lietuvos karalius Mindaugas“, taip pat paveikslas „Julijonas Lindė-Dobilas“ (aliejus, drobė), pieštuku pieštas J. Lindės-Dobilo portretas, dokumentinė medžiaga.
Panevėžyje stovi penkios B. Bučo skulptūros – paminklas 1941 m. nužudytiems gydytojams Respublikinės ligoninės kieme, G. Petkevičaitės-Bitės biustas prie Juozo Balčikonio gimnazijos, mokytojos Veronikos Būtėnienės antkapinis paminklas Panevėžio senosiose kapinėse, Švč. Jėzaus širdies statula bei Šventas Aloyzas Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje.
O rajone, Papušių kaime, prie vandens valymo įrenginių stūkso įspūdingasis „Nevėžis“, pagal pirminį sumanymą turėjęs stovėti tarp Liepų alėjos ir Maironio tako.
Tuometė valdžia išsigandusi kūrinio šio šedevro į miestą nebeįsileido.
B. Bučas yra sukūręs ir paminklą savo tėvams. Panevėžio kraštotyros muziejaus fondų nuotr.
B. Bučas – Panevėžio krašto sūnus, gimė 1903 metų lapkričio 18 dieną Naurašilių kaime, Smilgių valsčiuje.
Juozo Zikaro mokinys už savo mokslus dėkingas savo globėjai Gabrielei Petkevičaitei-Bitei, daug padėjo ir kita mecenatė – Panevėžio bibliotekos vedėja, filantropė, visuomenės veikėja Elžbieta Jodinskaitė.
Dar 1923 metais B. Bučas pradėjo piešti iliustracijas vaikų laikraščiui, iliustruodavo liaudies pasakas. Dalyvaudavo Pašto valdybos skelbtuose konkursuose, tad buvo išleista jo sukurtų pašto ženklų. 1925 metais premijuotos ir išleistos į apyvartą jo sukurtos lošiamosios kortos, kurios laikomos gražiausiomis to laikmečio kortomis.
Panevėžyje baigęs gimnaziją ir Juozo Zikaro paskatintas, B. Bučas išvyko studijuoti į Romą, vėliau į Briuselio dailės akademiją.
1930 metais grįžęs iš užsienio B. Bučas apsigyveno Panevėžyje.
Panevėžio kraštotyros muziejaus turima medžiaga pasakoja, kad kai 1930 metais Lietuvoje buvo minimi jubiliejiniai Vytauto metai, B. Bučas sukūrė Vytauto biustą, skulptūrėlę „Vytautas sfinksas“. Tais pačiais metais jis buvo pašauktas į karinę tarnybą Ketvirtajame Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulke. Tarnaudamas jis nulipdė karaliaus Mindaugo biustą. 1932 metais pastatė paminklus Didžiulienei-Žmonai ir jos vyrui Didžiuliui Griežionėlių kapinėse prie Anykščių–Viešintų kelio. 1932 metais B. Bučas nulipdė prezidento Antano Smetonos biustą. Vėliau Kauno žemės ūkio banko fasadui sukūrė dekoratyvinius bareljefus ir skulptūrą „Sėjėjas“. Netrukus skulptorius nulipdė Maironio reljefą jo muziejui prie Kauno arkikatedros, statė Maironio paminklą. 1936 metais tobulinosi Paryžiuje, kur išvyko su mylimąja Salomėja Nėrimi ir ten susituokė.
Grįžę apsigyveno Palemone, Kauno priemiestyje. Čia skulptorius baigė bareljefus Vaižganto paminklui, statėsi namą, lipdė husarų pulko puskarininkių ramovei reljefą ,,Žirgai“. Sovietmečiu taip pat sukūrė ne vieną darbą.
Mirė menininkas 1979 metų gruodžio 21 dieną Kaune.
