Naujausia „Sodros“ apžvalga Panevėžiui siunčia dviprasmę žinią: atlyginimai auga, tačiau dirbančiųjų mieste mažėja.
Per metus Aukštaitijos sostinėje darbuotojų gretos susitraukė beveik 2 proc.
Ekonomistai tai sieja ne su situacija darbo rinkoje, bet su miesto demografine padėtimi – vyresni išeina į pensiją, o į jų vietas tiek darbuotojų nebeateina.
Atlyginimais lenkia Šiaulius
„Sodros“ duomenimis, vidutinis atlyginimas Lietuvoje per metus padidėjo 8 proc. ir šiuo metu siekia 1 514 eurų į rankas.
Uždarbis ūgtelėjo šešiems iš dešimties dirbančiųjų.
Kaip teigia „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė, Panevėžyje dirbančiųjų pajamos per metus augo 7 proc., Panevėžio rajone – 8,2 proc.
„Jei lygintume su Vilniumi ar šalies vidurkiu, Panevėžys neišsiskiria – atlyginimų augimas labai panašus“, – sako specialistė.
Skaičiai rodo, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį panevėžiečiai vidutiniškai uždirbo 1 262 eurus į rankas, rajono gyventojai – 1 237 eurus.
Nors mieste atlyginimų vidurkis kiek didesnis, rajono gyventojų pajamos augo sparčiau – per metus jos padidėjo 74 eurais, o miesto – 66 eurais.
Kaimyniniuose Šiauliuose atlyginimai augo sparčiau, tačiau šiauliečiai vis tiek uždirba mažiau nei panevėžiečiai.
Šiauliuose vidutinė alga siekia 1 259 eurus į rankas, Šiaulių rajone –1 216 eurų.
Mažėja dirbančiųjų
Vis dėlto Aukštaitijos sostinė išsiskyrė ne atlyginimų augimu, o mažėjančiu dirbančiųjų skaičiumi.
Dirbančių panevėžiečių gretos per metus sumenko beveik 2 procentais – daugiausia tarp šalies didmiesčių.
Ekonomistai tai sieja ne su darbo vietų trūkumu, o su demografinėmis tendencijomis: vis daugiau vyresnių gyventojų pasitraukia į pensiją, o jaunesnių, galinčių juos pakeisti, nepakanka.
Pasak K. Zitikytės, kitose savivaldybėse svyravimai buvo menkesni arba jų iš viso nefiksuota.
„Situaciją Panevėžyje labiau sietume su demografija, o ne su staigiais nedarbo pokyčiais. Visuomenė sensta – daugiau žmonių išeina į pensiją, o jaunų, ateinančių į darbo rinką, yra mažiau“, – pažymi specialistė.
Kitaip tariant, Panevėžyje šiandien didžiausias iššūkis – klausimas, kas po kelerių metų užims laisvėjančias darbo vietas.
Tačiau Panevėžio rajone dirbančiųjų skaičius per metus išliko stabilus – 15,6 tūkst.
Auga pedagogų, socialinių darbuotojų poreikis
„Sodros“ duomenys rodo, kad visoje šalyje kai kuriose srityse darbuotojų mažėja.
Informacijos ir ryšių, finansinėje bei draudimo, taip pat profesinėje ir mokslinėje veiklose dirbančiųjų per metus sumenko apie 2,9 proc., arba maždaug 4 tūkst. žmonių.
Labiausiai traukėsi bankų kasininkų, klientų užklausas administruojančių ir nuotolinio aptarnavimo specialistų gretos.
To priežastis paprasta – vis daugiau paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę, o dalį funkcijų perima technologijos.
Viešajame sektoriuje – priešinga tendencija.
Čia darbuotojų padaugėjo 2,3 proc., arba 7,2 tūkst. žmonių.
Augo asmens priežiūros namuose darbuotojų, mokytojų padėjėjų, specialiųjų poreikių mokinius ugdančių specialistų skaičius.
Tai signalas, kad visuomenei senstant ir didėjant pagalbos poreikiui, socialinės bei švietimo paslaugos tik stiprės.
„Situaciją Panevėžyje labiau sietume su demografija, o ne su staigiais nedarbo pokyčiais. Visuomenė sensta – daugiau žmonių išeina į pensiją, o jaunų, ateinančių į darbo rinką, yra mažiau.“
K. Zitikytė
Vyresni uždirba daugiau
Skaičiai rodo, kad per metus ryškiausiai kilo nekvalifikuotų pagalbinių darbininkų pajamos – vidutiniškai beveik 10 proc., arba 68 eurais į rankas.
K. Zitikytė tą sieja su didėjusia minimalia mėnesine alga.
„Su minimalia alga mažiau susijusiuose sektoriuose atlyginimų augimas buvo lėtesnis“, – pažymi specialistė.
Dar viena įdomi detalė – sparčiausiai pernai augo vyriausių darbo rinkos dalyvių atlyginimai.
51–60 metų darbuotojų uždarbis padidėjo 9,7 proc. (apie 115 eurų), o vyresnių nei 60 metų – 9,4 proc. (97 eurais). Jaunimo iki 25-erių pajamos kilo kukliau – 5,2 proc., arba 52 eurais.
Tai aiškinama gana paprastai. Švietimo, sveikatos priežiūros, viešojo valdymo srityse, kur praėjusių metų pradžioje atlyginimai buvo didinami, dirba daugiau vyresnio amžiaus žmonių.
Jaunesni dažniau renkasi informacijos ir ryšių, finansų bei draudimo veiklas – o šiuose sektoriuose darbo pajamos augo tik 5–6 procentais.
Taigi, statistika rodo paradoksą: sparčiausiai atlyginimai kilo tiems, kurie arčiausiai pensinio amžiaus, o jaunimo pajamų augimas buvo santūresnis.
Vyrų ir moterų atlyginimai susilygina
Dar viena ryški tendencija – mažėjantis vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis.
Vyrai vidutiniškai uždirba 108 eurais daugiau: jų atlyginimas siekė 1 530 eurų į rankas, moterų – 1 422 eurus.
„Sodros“ duomenimis, toks atotrūkis dabar mažiausias per pastarąjį dešimtmetį.
2016-aisiais vyrų ir moterų atlyginimai skyrėsi 18,2 proc., o 2025 metais šis skirtumas sumažėjo iki 8,5 proc.
Pasak K. Zitikytės, tam įtakos turėjo ne vienas veiksnys, tarp jų – ir platesnis profesijų pasirinkimas.
Pavyzdžiui, informatikų gretose, kur atlyginimai tradiciškai didesni, daugėja moterų. Vadovaujamas pareigas einančių moterų skaičius išlieka panašus, tačiau vis daugiau jų renkasi aukštesnes pajamas siūlančias sritis.
Tačiau atlyginimų skirtumo sumažėjimui įtakos, manoma, turi ir mažėjantis gimstamumas.
Mat vaikų auginimo laikotarpiu moterų pajamos būna mažiausios.
