-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio pagrindinėje šventovėje – Kristaus Karaliaus katedroje šį sekmadienį – ypatingos iškilmės.Švenčiant Kristaus Karaliaus atlaidus, konsekruotas naujas altorius. Priekinė jo dalis, sukurta dar XIX amžiuje, į Panevėžį atkeliavo iš Olandijos.
Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas pasakoja, kad altorius yra kiekvienos bažnyčios centras, pagrindinė vieta. Nors pirmaisiais krikščionybės amžiais altoriai būdavę atsukti į žmones, ilgainiui tradicija pakito. Iki pat II Vatikano susirinkimo, vykusio 1962–1965 metais, kunigas šv. Mišias laikydavo nusisukęs nuo žmonių. Pasak vyskupo, tokie altoriai vadinami užsuktais.
Po II Vatikano susirinkimo kunigai per Mišias vėl atsisuko į žmones. Kitaip tariant, bažnyčioms reikėjo jau „atsuktų“ altorių.
„Su Dievo pagalba Olandijoje pavyko rasti vienos uždarytos koplyčios ar bažnyčios antipediumą – priekinę altoriaus dalį.“
Vysk. L. Vodopjanovas
Kadangi Lietuvoje tuo metu buvo gūdus sovietmetis, Bažnyčia laikoma komunistinės doktrinos priešu, ką nors keisti buvo sudėtinga. Tad pokyčiai į Lietuvą ėjo labai pamažu.
„Maždaug nuo 1980 metų ir Lietuvos bažnyčiose prasidėjo altorių atsukimas į Dievo tautą – į žmones“, – pasakoja L. Vodopjanovas.
Maldos namuose buvo statomi laikinieji, mediniai altoriai, nors iš tikrųjų jie turėjo būti tvirti nekilnojami ir nestumdomi. Toks laikinas altorius iki šiol išlikęs ir Panevėžio katedroje.
Sekmadienį jį pakeitė nekilnojamas naujasis marmurinis altorius. Šis konsekruotas per 12 valandos Mišias.
Vėliau parapijos namuose tikintieji dar galės pabūti kartu, paklausyti Upytės folkloro ansamblio.
Kristaus Karaliaus katedros naujojo altoriaus iki šiandien buvo niekam nevalia pamatyti . Pagal nerašytą taisyklę jis gali būti atidengtas tik konsekracijos dieną. P. Židonio nuotr.
Vysk. L. Vodopjanovas aiškina, kad konsekracija yra aukščiausias, pats iškilmingiausias šventinimo būdas. Konsekruojamos tik mūrinės bažnyčios, altoriai ir vyskupai. Medinė bažnyčia, pasak vyskupo, nėra konsekruojama, nes jai didesnis pavojus sunykti. Tokie maldos namai tik šventinami.
Vysk. L. Vodopjanovas sako jau senokai nešiojęsis mintį apie nekilnojamą altorių katedrai, kuri yra ir visos Panevėžio vyskupijos centras. Be to, šiemet ji mini 90 metų, kai buvo konsekruota.
„Mintis sukosi po galvą, kaip būtų galima pastatyti nekilnojamą altorių, kad turėtų savo kilnumą, grožį, atspindėtų Kristaus slėpinį. Su Dievo pagalba Olandijoje pavyko rasti vienos uždarytos koplyčios ar bažnyčios antipediumą – priekinę altoriaus dalį“, – pasakoja vysk. L. Vodopjanovas.
Ši svarbi puošybos detalė surasta uždarytų bažnyčių, vienuolynų savotiškoje antikvaro parduotuvėje. Ji pagaminta maždaug 1870-aisiais. Kokių meistrų darbo, vyskupui kol kas nepavyko gauti informacijos.
Pernai spalį jam pačiam teko vykti į Olandiją ir įsitikinti, kad pirkinys tikrai tinkamas naujajam Panevėžio katedros altoriui. Atvežtas į Lietuvą antipediumas restauruotas ir įkomponuotas į marmurą.
„Jame pavaizduota mūsų katedrai labai tinkama tema. Centre Kristus kaip visatos valdovas, šonuose iš abiejų pusių keturių evangelistų simboliai: erelis, jautis, liūtas ir angelas“, – vardija vyskupas.
O marmurą altoriui teko užsakyti iš Italijos. Jis nėra visiškai baltas, turi gražų, švelnų smėlio atspalvį. Altorių iš marmuro gamino ir kitus darbus atliko viena Klaipėdos įmonė.
Sekmadienį taip pat bus pašventinta ir nauja Katedros ambona – sakykla, kur skaitomas Dievo žodis. Ji atgabenta penktadienį.
Koks likimas laukia dabartinio medinio altoriaus, kol kas nežinoma. Tikimasi, kad jo reikės kuriai nors bažnyčiai. Pavyzdžiui, senasis medinis Krekenavos bazilikos altorius dabar puošia Švč. Trejybės bažnyčią.
Kristaus Karaliaus katedros administratorius Kęstutis Palepšys sako, kad kiekvienoje bažnyčioje privalo būti nejudinamas altorius, tačiau katedra iki šiol tokio neturėjo.
Kunigo teigimu, naujojo altoriaus puošyba puikiai atitinka katedros titulą – Kristaus Karaliaus. Be to, ir jo spalvos dera su šventovės.
Altoriaus konsekravimo diena taip pat bus neeilinė – švenčiami tituliniai Kristaus Karaliaus atlaidai.
Šią neeilinę progą katedra pasitinka ir nemažai atsinaujinusi: nušlifuotos ir perlakuotos grindys, pakeisti langai, perdažytas fasadas. K. Palepšio teigimu, tai toli gražu ne pabaiga.
Anot jo, kitąmet planuojama užbaigti išorės darbus, ketinama pakeisti šventoriaus takus, morališkai pasenusius šviestuvus.
