-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Teismas pažymėjo, kad priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto, sustiprinto ir bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje Aurelijui Berui buvo taikoma ilgiau kaip 6 metus.
Per tą laiką stebėjimo sąlygos asmeniui buvo periodiškai švelninamos – kito nuo griežčiausio stebėjimo iki lengviausio.
Tai, teismo įsitikinimu, leidžia manyti, kad priverstinis gydymas ligoninėje turėjo įtakos ne tik asmens psichikos sveikatos pagerėjimui, bet ir socialinio pavojingumo sumažėjimui.
Tačiau, apygardos teismo vertinimu, ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre vaikus į šulinį sumetusiam A. Berui galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei jo artimas šeimos narys sutiktų jį prižiūrėti ir juo rūpintis ir kuriam tektų užtikrinti jo elgesio kontrolę, kad nedidėtų jo socialinis pavojingumas.
Teismas nustatė, kad teikimą nagrinėjant apygardos teisme, A. Berui artimas šeimos narys atsisakė įsipareigojimo priimti jį gyventi, todėl, teismo manymu, vyras neturėtų gyvenamosios vietos ten, kur jam būtų taikomas ambulatorinis gydymas ir nebūtų jį globojančio bei prižiūrinčio asmens.
Nesant tinkamų A. Bero gyvenimo ir priežiūros pagal gyvenamąją vietą sąlygų, teismas nusprendė, kad priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis jam kol kas yra negalimas, todėl pratęsė stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymą.
Panevėžio apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.
