-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, rengdama Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo planą, įpareigojo dalį šalies savivaldybių iki vasario 20 dienos pateikti suderintus pasiūlymus dėl savo regionuose esančių aukštųjų mokyklų reformos.
Panevėžio valdžia jau parengė savo idėjas dėl studijų dabartinėje Panevėžio kolegijoje bei KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete. Pirmoji įstaiga turėtų daugiau konkuruoti su profesiniu ugdymu. O štai dėl universitetinių aukštojo mokslo studijų kilo nemažai diskusijų. Buvo siūlyta šią įstaigą netgi sujungti su Šiaulių universitetu į naują darinį – Šiaurės Lietuvos regiono universitetą.
Vis dėlto Panevėžys apsisprendė pasilikti prie specializuotų studijų idėjos.
„Mūsų pasiūlymo esmė – kad Panevėžyje liktų kelios specializuotos KTU studijos. Jos neturėtų dubliuotis su Kaune ir kituose miestuose siūlomomis studijų programomis. Čia galima būtų studijuoti robotikos, mechanikos mokslus“, – „Sekundei“ aiškino Panevėžio savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis.
Ar toks sprendimas padėtų išlaikyti stabilų studentų skaičių Panevėžyje, pašnekovas tiksliai pasakyti negalėjo. Tačiau teoriškai, anot jo, tai padėtų išgelbėti universitetines studijas šiame regione.
E. Kuchalskiui pritaria ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė. Jos nuomone, išskirtinės studijos Lietuvoje turėtų pritraukti motyvuotus jaunuolius. Tokiu būdu esą sėkmingai veikia ir Estijos aukštųjų mokyklų tinklas.
„Dabar kiekvienoje aukštojoje mokykloje dėstoma vadyba ir ekonomika. Galbūt specializuotos studijos Panevėžyje būtų visai patrauklu. Bet kaip visa tai išsivystys, kaip prisikviesime dėstytojus, dar matysime – savo siūlymus teiks ir KTU, ir Panevėžio kolegija, ir miesto pramonininkai“, – sakė S. Jakštienė.
Universitetų per daug
KTU rektorius profesorius Petras Baršauskas įsitikinęs, kad Panevėžio miesto savivaldybės parengti siūlymai dėl aukštojo mokslo tinklo optimizavimo nėra galutinis sprendimas.
„Nemanau, kad Vyriausybei pateikta krūva projektų be aiškių kriterijų duos naudos. Tokiu būdu, rodos, valdžia nori tik patikrinti mūsų nuotaikas ir mintis. Čia tikrai dar ne pabaiga.“
Specializuotos studijos laikomos bene realiausiu būdu išlaikyti Panevėžyje universitetą. T. Šiaudinio nuotr.
Profesoriaus nuomone, planuojant aukštojo mokslo reformas itin svarbu atsižvelgti į kokybės rodiklį. Anot jo, dabar, kai Lietuvoje yra 47 aukštojo mokslo įstaigos, to užtikrinti negalima – ne visi diplomai tapo lygiaverčiai, o ir studentų nedaugėja. Todėl P. Baršauskas palaiko sumanymą, kad universitetams reikalinga studijų specializacija. Tokį variantą jis mato ir Panevėžyje.
„Panevėžio filialui jaučiu sentimentus nuo seno ir niekada neturėjau minčių jo uždaryti net sunkiausiu metu. Dabar jis nebėra mums nuostolingas, bet dėl demografinės padėties nesu tikras dėl jo ateities. Uždaryti ir dabar nesiūlau – tinkamas būdas jį performuoti yra įvesti specializuotas studijas“, – teigė „Sekundei“ KTU rektorius, irgi siūlantis Panevėžyje mokyti robotikos, mechanikos ar net informatikos profesionalus. Dėstytojų esą nebus labai sunku atsivežti iš didmiesčio.
„Svarbiausia, kad galėtume užtikrinti aukštojo mokslo kokybę. Tik taip galima pritraukti studentų iš kitų miestų ir konkuruoti su Vilniumi ar Kaunu“, – įsitikinęs P. Baršauskas.
Tačiau kalbinto profesoriaus teigimu, norėdami išsaugoti savo aukštojo mokslo studijas panevėžiečiai turi patys prisidėti. Ir miesto Savivaldybė, ir vietos verslininkai esą turėtų sukurti planą, kaip sudominti jaunimą atvykti čia ir likti.
„Kaip pavyzdys galėtų būti Panevėžio savivaldybės siūlomas studentų apgyvendinimas. O regiono įmonės turėtų pamąstyti, kaip suteikti sąlygas įdarbinti besimokančius studentus ir absolventus, skirti jiems stipendijas“, – siūlė P. Baršauskas.
Kalbėdamas apie kitus svarstytus optimizavimo variantus Panevėžyje, rektorius kritiškai vertina Šiaurės Lietuvos regiono universiteto idėją. Jo nuomone, sujungus Šiaulių ir Panevėžio aukštąsias liktų tik skambus pavadinimas, o kokybė nuo to nepagerėtų. Be to, esą ir šių miestų savivaldybėms tai brangiai kainuos.
P. Baršauskas galbūt palaikytų ir vienos Panevėžio kolegijos idėją, tačiau neuniversitetinis mokslas, anot jo, visuomenėje vis dar vertinamas žemiau nei universitetinis.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) prezidentas Sigitas Gailiūnas pritaria specializuotoms studijoms Panevėžyje, jei jos būtų dėstomos tik šiame mieste ir mokytų geriausi dėstytojai.
„Jei Panevėžyje būtų šalies robotikos centras ir būtų dėstoma ne tik ši specialybė, fakultetui perspektyvų yra. Galėtume konkuruoti su kitais universitetais ir pačiam Panevėžio regionui tai suteiktų stiprybės“, – teigė S. Gailiūnas.
Robotikos specialybė, anot jo, būtų paklausi ir reikalinga ne tik Panevėžiui ar kitiems šalies miestams, bet ir užsienio valstybėms. Dalį tokių studentų galėtų prisivilioti Panevėžio įmonės – čia jaučiamas tokių specialistų poreikis.
„Įmonės šiame projekte galėtų prisidėti siūlydamos praktiką studentams, galbūt stipendijas. Aišku, visų neišlaikysime, bet dalis gal ir liks“, – sakė pašnekovas.
PPAR prezidentas įsitikinęs, kad Panevėžyje turėtų likti aukštojo mokslo universitetinės studijos. Anot jo, studentija suteikia miestui gyvasties ir verčia eiti į priekį. Tačiau, pasak S. Gailiūno, būtina galvoti, kad nauji sprendimai neatneštų nuostolių.
Komentarai
-
- Jolita
- 20:56 2017.02.21
-
- dėdė
- 19:23 2017.02.22
Rodyti visus komentarus (2)Susiimkit visi ir išsaugokit Panevėžiui fakultetą. Jo likimas neabejotinai yra didžiausias iššūkis šitos kadencijos miesto valdžiai, tik kol kas įspūdis, kad šitokios svarbos reikalas permažai sureikšminamas.
geriau jo vietoje įkurti gerą proftechninę su tais pačiais dėstytojais.