-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Filosofą išauginusioje Šermukšnių gatvėje esančiame skvere greta žaliuojančių medžių stovės nudžiūvęs šaknimis į viršų, atsiras ilgas suolas, o skverą kirs ilgas takas.
Idėjų konkursą iš Panevėžio kilusio filosofo A. M. Šliogerio (1944–2019) skvero sutvarkymui praėjusių metų gruodį paskelbė Šermukšnių gatvėje veikianti bendrovė „Metalistas property“. Jos iniciatyva, miesto Tarybai pritarus, 2020-aisiais erdvė prieš bendrovės pastatą pavadinta A. M. Šliogerio skveru.
Šį garbų vardą skveras įgavo dėl to, kad būtent Šermukšnių gatvėje užaugo, o netoli esančią tuometę miesto 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Vytauto Žemkalnio gimnazija) lankė būsimasis filosofas.
Visą gyvenimą Panevėžį itin svarbia ir reikšminga vieta laikęs prieš ketverius metus miręs filosofas, eseistas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius A. M. Šliogeris jau po mirties, pernai, išrinktas ir Panevėžio garbės piliečiu. Iškilmingoje ceremonijoje regalijos įteiktos jo žmonai Zitai Šliogerienei.
Šiame Arvydo Marijaus Šliogerio vardu pavadintame skvere turėtų stotis medis šaknimis į dangų. P. ŽIDONIO nuotr.
Skvero sutvarkymui paskelbto konkurso tikslas buvo išrinkti šią iškilią asmenybę, o ir pačią vietą įprasminantį, A. M. Šliogerio pasaulėjautą atspindintį projektą.
Konkurso nuostatai taip pat reikalavo, jog skvere būtų justi A. M. Šliogerio skelbtas filotopiškumas – tai reiškia meilę būtent šiai vietai, atspindėta jautri ir kukli jo asmenybė.
Konkursui pateikti devyni pasiūlymai.
Juos vertino septynių narių komisija: filosofo našlė Zita Šliogerienė, šio filosofo mokinys Justas Kučinskas, architektai Gintautas Vieversys, Loreta Paulauskienė, Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis ir dizaino specialistas Arvydas Narkevičius, „Metalistas property“ direktorius Mantas Gudas.
Pasak A. Narkevičiaus, komisija vieningai sutarė, kad geriausiai konkurso idėjas išpildė klaipėdietis architektas Vladas Balsys.
„Vertindami darbus, komisijos nariai atkreipė dėmesį, kad Arvydas Šliogeris nemėgo pompastikos, jam buvo svarbu lakoniškumas. O štai nemažai pasiūlytų idėjų, kaip įrengti jo skverą, kaip tik pasižymėjo pompastiškumu. Tad šios idėjos buvo atmestos, o pirmoji vieta skirta Vladui Balsiui, pasiūliusiam, sakyčiau, gan minimalistinį skvero sutvarkymo variantą“, – teigė Savivaldybės dizaineris.
Klaipėdoje gyvenantis architektas V. Balsys „Sekundei“ pasakojo, jog skverą iš Panevėžio kilusiam filosofui A. M. Šliogeriui kūrė pasitelkęs šiojo mintį, kad svarbiausia vieta gyvenime vis dėlto yra tėviškė. Kad ir būtum toliausiai išvykęs, į tėviškę nuolat grįžti jei ne fiziškai, tai bent mintimis.
„Prieš imdamasis Arvydo Šliogerio skvero idėjos, buvau atvykęs į Panevėžį, vaikščiojau jo gimtąja Šermukšnių gatve, nuėjau iki mokyklos, kur būsimasis filosofas mokėsi. Taip mintimis nuėjau ir į savo mokyklinius metus. Gimiau ir vaikystę praleidau Šiauliuose, o ten iš namų tris kilometrus vaikščiodavau į tuometę Gegužių mokyklą, kurioje sustiprintai buvo dėstoma dailė“, – kalbėjo V. Balsys.
P. ŽIDONIO nuotr.
Architektas teigė, jog Panevėžio Šermukšnių gatvėje neabejotinai atkreipęs dėmesį į gamyklą, kurios vadovai dabar paskelbė skvero sukūrimo idėją ir pro kurią mokykliniais metais vaikščiojo A. M. Šliogeris.
„Kadangi konkurso sąlygos ragino atkreipti dėmesį į filotopiją, apmąstydamas paties A. Šliogerio mintis, prisiminiau ir Homero kūrybą, kur rašoma, kad antikinį pasaulį išmaišęs Odisėjas vis dėlto grįžta į namus, savojon Itakėn. Beje, skaičiau, kad Homero knygos buvo Šliogerio mėgstamiausios, jo skaitytos nuo pat vaikystės“, – teigė V. Balsys.
Įgyvendinus jo sukurtą projektą skvere liktų visi toje vietoje augantys medžiai bei pasodinta naujų, žemesnių medžių rūšių.
Skvere turėtų stovėti ilgas suolas, o per skverą eiti ilgas takas.
Vieną skvero medį architektas mato stovintį šaknimis į viršų. Jis teigė dar neapsvarstęs, iš ko jis turėtų būti sukurtas.
Skvero įrengimo idėjos autorius pabrėžia, jog nudžiūvęs medis turėtų priminti laikinumą, o takas simbolizuoti A. M. Šliogerio pramintą taką į mokyklą, o ir viso gyvenimo kelią.
„Manau, visai tiktų ir medis sausuolis, išaugintas pačios gamtos. Toks jis stovėtų apie dešimt, dvidešimt, gal ir daugiau metų, o stovėdamas bylotų apie laikinumą. Juk ir pats Arvydas Šliogeris daug mąstė ir kalbėjo būtent apie laikinumą, pabrėždavo tai“, – dėmesį atkreipė architektas.
P. ŽIDONIO nuotr.
A. Balsys siūlo skvere, žemėje, įmontuoti savotiškas permatomu viršumi dėžutes.
Panašius daiktus, tik gerokai mažesnius, į žemę įkasa vaikai ir vadina juos sekretais.
Tad tuose „sekretuose“, pasak architekto, galėtų būti su A. Šliogeriu susiję daiktai.
Galbūt jo knygos, gal jo gimtojo namo maketas ar kas nors kita, pavyzdžiui, filosofo fotoaparatas.
Į klausimą, ar filosofo A. Šliogerio mintimis susidomėjo išgirdęs apie jo vardu pavadinto skvero sukūrimo konkursą, ar domėjęsis ir anksčiau, A. Balsys prisipažino, jog jį jau gana seniai yra patraukusios tai vienur, tai kitur perskaitytos ar išgirstos šio filosofo mintys.
„O vieną kartą susimąsčiau, kad nieko, sukurto A. Šliogerio, nesu pats skaitęs. Tad, internete radęs ir nusipirkęs, parsisiunčiau jo knygą „Menas ir daiktas“. Knyga patiko, įsigijau ir kitą – „Esmas ir niekis“. Jas perskaičius, pasikeitė požiūris į daug ką, o turbūt labiausiai į dailę ir meną“, – pasakojo architektas.
Konkurso laimėtojų darbų vizualizacijos eksponuojamos G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje.P. ŽIDONIO nuotr.
A. Balsys sako artėjantis link 50-ies, jau spėjęs suvokti ir gyvenimo trapumą, ir jo laikinumą, ir tai, kiek iš tiesų nedaug žmogui reikia.
Tai dalykai, apie kuriuos nemažai yra mąstęs ir kuriuos teigęs ir pats A. M. Šliogeris.
Pasitelkęs šiuos teiginius, mąstytojo skverą architektas kūrė gana minimalistinį.
Kadangi jo idėja išrinkta geriausia, A. Balsys sako imsiąsis kurti techninį skvero projektą, o jį įgyvendins statybų žinovai.
Pirmąja vieta įvertinta A. Balsio sukurtas darbas, taip pat antrąją vietą pelniusi bendra architektų Gintaro Čaikausko, Tado Gutausko, Adrianos Meilūnaitės bei trečiąją vietą užėmusių architektų Augustės Bujokaitės ir Giedriaus Bujoko sukurtos A. M. Šliogerio skvero vizualizacijos šiuo metu pristatomos G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje.
