Estijos Tartu mieste surengtame jau 34-ajame pasaulio medkirčių čempionate varžytis su lietuviais pasirodė tikras iššūkis kitiems dalyviams.
Panevėžio rajono Pazukų kaime gyvenantis 33-ejų Gediminas Stasiūnas pelnė auksą kombinuotojo pjovimo rungtyje ir tik per plauką nepagerino pasaulio rekordo.
O kupiškėnas Romas Balčiūnas užėmė 5-ą vietą bendrojoje įskaitoje iš 93-ų geriausių pasaulio medkirčių.
Bendrojoje komandų įskaitoje Lietuvos atstovai liko septinti – tai aukščiausias iki šiol pasiektas mūsų šalies medkirčių rezultatas.
Nuo 1970 metų kas dvejus metus vis kitoje pasaulio vietoje rengiamas pasaulio medkirčių čempionatas šiemet Estijoje sulaukė beveik 100 dalyvių iš 20 Europos šalių ir Japonijos.
Medkirčių varžybas stebėjo gausi palaikančiųjų ir smalsuolių auditorija.
Lietuvai čempionate atstovavo ilgamečiai medkirčių varžybų dalyviai bei prizininkai Gediminas Stasiūnas, Romas Balčiūnas ir Tadas Norkus.
Čempionate medkirčių meistriškumas, tikslumas bei greitis yra vertinami penkiose skirtingose rungtyse: medžio pjovimo, pjūklo grandinės keitimo, kombinuotojo pjaustymo, tiksliojo pjaustymo ir šakų genėjimo. Visi medkirčiai varžosi su to paties galingumo grandininiais pjūklais.
Kombinuotojo pjaustymo rungtyje G. Stasiūnas buvo nepralenkiamas. Jis vos vienu tašku atsiliko nuo pasaulio rekordo, kurį 2016 metais pasiekė Šveicarijos atstovas čempionate Lenkijoje.
Šioje rungtyje 35 cm skersmens tekinti rąstai ant ožių pastatomi 7 laipsnių kampu į žemės paviršių.
Dalyviui reikia, nepažeidžiant spalvinių juostų ir išlaikant statmenumą rąsto ašiai, pradedant iš apačios ir baigiant iš viršaus, kuo greičiau ir tiksliau nuo kiekvieno rąsto atpjauti 3–8 cm pločio nuopjovą.
Taškai pelnomi už greitį, tikslų pjūvių suderinimą, nuopjovos storį ir saugos standartų laikymąsi.
G. Stasiūnas pasakoja medkirčių sportu susidomėjęs prieš daugiau nei dešimtmetį dar studijuodamas Kauno aplinkos ir inžinerijos kolegijoje, paskatintas vieno jos dėstytojų Arūno Jurkonio.
Nors G. Stasiūno profesija – miškininkystės inžinierius, yra dirbęs Panevėžio urėdijoje, tačiau šiuo metu triūsia visiškai kitoje srityje – stato namus. Anot jo, medkirčių sportas dabar likęs hobiu.
Ne kartą įvairiuose medkirčių čempionatuose laimėjęs prizines vietas G. Stasiūnas pasakoja, kad kaip ir kiekvienoje sporto šakoje, taip ir šioje būtinos treniruotės.
Rezultatai priklauso nuo įdėto darbo, žinoma, įtakos turi ir sėkmė.
Į tokias pasaulines varžybas atrenkami trys geriausi lietuviai medkirčiai. Komandą paprastai sudaro trys profesionalūs medkirčiai ir vienas jaunių atstovas iki 24-erių metų. Pastarojo rezultatai nesumuojami į bendrą komandos įskaitą.
G. Stasiūno teigimu, šiemet neatsirado jaunių, tad Lietuvos komandą sudarė tik trys asmenys – profesionalūs medkirčiai.
Pasaulyje septintą vietą užėmusios Lietuvos komandos nariai sako pasiektus rezultatus vertinantys labai gerai.
Nors surinkti komandą ir surasti rėmėjų – nemenkas iššūkis, medkirčiai žada dėti visas pastangas, kad ši sporto šaka Lietuvoje išliktų.
Kupiškėnas R. Balčiūnas pagerino asmeninį rezultatą, bendrojoje įskaitoje jis užėmė 5-ą vietą tarp geriausių pasaulio medkirčių.
Iki tol Lietuvos atstovai aukščiausiai buvo užkopę iki 6-os vietos 2012-aisiais.
Pasak 9-ą kartą pasaulio čempionate dalyvavusio R. Balčiūno, kaip ir kiekvienais metais, prieš tokias varžybas daug dėmesio skirta pasiruošti, nes treniruotės lemia didžiąją dalį sėkmės. Čempionatui jis treniravosi ne tik namuose ar darbe, bet ir specialioje aikštelėje Kauno miškų ir inžinerijos kolegijoje.
Šie čempionatai vyksta kas dvejus metus, tačiau pandemija, karas Ukrainoje buvo juos nutraukę. Pastarąjį kartą jis surengtas 2018-aisiais Norvegijoje. Kitąmet geriausi pasaulio medkirčiai rinksis Austrijoje.