-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Aštuoniasdešimties metų jubiliejų šiais metais švęsiantis J. Kauneckas žinią apie ką tik paskirtą Panevėžio rajono savivaldybės garbės piliečio vardą sutiko gana ramiai. Nors pašnekovui tai buvo naujiena, jis dėl to per daug nedžiūgavo.
„Neteikiu reikšmės tokiems apdovanojimams. Garbės pilietis aš jau trijose savivaldybėse. Mane taip pagerbė Telšiai, kur teko tarnauti. Tokį pat vardą suteikė gimtasis Pasvalys“, – „Sekundei“ teigė vyskupas emeritas.
Į apdovanojimus Pasvalyje dvasininkas nė nevažiavo. Kadangi su juo niekas nederino tokių dalykų, tai garbės pilietis suteiktos garbės nusprendė neprisiimti. Tačiau Pasvalio rajono valdžia J. Kaunecką pagavo per pamaldas vienos parapijos bažnyčioje ir išskirtinai pagerbė.
„Kol kas neplanuoju eiti ir į Panevėžio rajono apdovanojimus. Bet apskritai labai gerbiu šio rajono Savivaldybę – man dirbant vyskupu, dar nė vienas rajonas nesuteikė tiek daug paramos kaimo bendruomenėms, bažnyčioms. Jos po truputį griūna, bet Panevėžio rajono biudžete vis atsiranda lėšų šių pastatų remontui. Jei labai prašys, tai ką darysi, gal ir ateisiu, nors man tokie dalykai ne prie širdies“, – prisipažino J.Kauneckas.
Dvasininkas tvirtina nesijaučiantis daugiau nusipelnęs rajonui nei visi kiti. Be to, garbės piliečio vardas, anot jo, uždeda pareigą.
O pareigų J. Kauneckui netrūksta. Veiklos net daugiau nei einant Panevėžio vyskupo pareigas. Dabar jis dažnai dalyvauja įvairiuose renginiuose ir susibūrimuose, kur sprendžiami visuomenei svarbūs ir net politiniai klausimai.
Dvasininkas aktyviai domėjosi žemės referendumu, diskutavo kalbos išsaugojimo klausimais ir net stebėjo, kaip Vilnius rinkosi projektą Lukiškių aikštei. Neseniai vyko kalbėtis su miškininkais dėl jų reformos. Kartkartėmis jis užsuka į Seimą paklausyti svarbių pranešimų ar pažiūrėti kokių nors renginių. Ir net į užsienį vyskupas emeritas išskrenda, kai jį pasikviečia emigrantų bendruomenės. Neseniai dalyvavo susitikimuose su Vokietijos, Norvegijos lietuviais. Jiems veda pamaldas ir aptaria tautiečių rūpesčius.
Retkarčiais J. Kauneckas prasuka ir pro gimtąjį Pasvalio rajoną. Tačiau jo gimtojo Trajoniškio kaimo jau nebėra nė žymės. Dvasininkas sako, kad aplink jo gimtinę nebėra nė vieno kaimo, tik gražūs pavadinimai, tokie kaip Gaidynė, Kalniškis, Dirvoniškis.
Brangus vyskupui emeritui ir Panevėžio rajonas. Juk čia jis nuo pat paauglystės, kai mokėsi Panevėžio hidromelioracijos technikume. Vėliau J. Kauneckas pradėjo dirbti Tauragės melioracijos mašinų stotyje, tuo pat metu neakivaizdiniu būdu jis studijavo vokiečių kalbą Maskvos aukštuosiuose užsienio kalbų kursuose.
Baigęs šiuos kursus Vilniaus universitete jis studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1959 metų J. Kauneckas vis bandydavo stoti į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, tačiau sovietų valdžia neleisdavo jo priimti.
Visgi 1972 metais į seminariją buvo priimtas, o 1977-ųjų gegužę Kauno arkikatedroje įšventintas kunigu. Dvasininkas yra dirbęs Telšiuose, Tauragės rajone. 1990 metais jis paskirtas atkurtos Telšių kunigų seminarijos vicerektoriumi ir seminarijos dėstytoju. 2000 metais įšventintas į vyskupus, 2002 metais paskirtas Panevėžio vyskupu.
Teikiant J. Kaunecko kandidatūrą Panevėžio rajono garbės piliečio apdovanojimui pažymėta, kad jis daug nuveikė kovodamas už Tėvynės ir Bažnyčios laisvę. 1971 metais dvasininkas rinko parašus po garsiuoju Lietuvos Romos katalikų memorandumu, reikalaujančiu Lietuvoje tikėjimo laisvės. Jis bendradarbiavo leidžiant ir platinant pogrindžio leidinius, parašė keliasdešimt protestų apie tikinčiųjų teisių pažeidimus, buvo pogrindinės jaunimo organizacijos „Eucharistijos bičiuliai“ narys ir vadovas Telšių vyskupijoje. J. Kauneckas drauge su jaunimu prižiūrėjo Kryžių kalną.
Panevėžio rajono garbės piliečiui skiriama 77 bazinių socialinių išmokų dydžio premija (dabar beveik 3 tūkst. eurų) ir įteikiamas garbės piliečio vardo pažymėjimas bei ženklas.
Pagal Tarybos nutarimo projektą, šias regalijas numatoma įteikti vasario 16 dieną.
