-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kaip teigė Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Valdemaras Kontautas, nors apie pavojingą afrikinį kiaulių maro virusą ir jo keliamus pavojus nuolat informuojami gyventojai, platinami lankstinukai, bendraujama su seniūnais ir veterinarais, bet sustabdyti epidemiją kol kas gana sunku. Mat yra daug smulkių ūkių, kur gyventojai savo gyvulių ne tik neregistravę, bet ir juos laiko nepaisydami jokių biologinio saugumo reikalavimų.
„Situaciją sunku suvaldyti būtent dėl tokių nelegalų. Žmonės vengia registruoti savo kiaules, nes jų auginimo sąlygos neatitinka reikalavimų. Apsisaugoti nuo maro nesiimama jokių priemonių“, – „Sekundei“ teigė V. Kontautas.
Pastarieji du atvejai – kai kiaulių augintojai marą savo gyvuliams užnešė patys. Birželio paskutinę dieną Pašilių kaime, Miežiškių seniūnijoje, gyvenanti moteris, pastebėjusi, kad jos laikomos kiaulės negaluoja ir pradėjo gaišti, kreipėsi į privatų veterinarijos gydytoją.
Šis, paėmęs kiaulių gaišenos ir kraujo mėginius, juos išsiuntė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Netrukus buvo konstatuota, kad visos keturios laikytos kiaulės apsikrėtusios maru. Veterinarijos inspektoriai nustatė, kad, kaip reikalaujama, ūkis nebuvo aptvertas, neįrengti jokie dezinfekuojamieji kilimėliai, nebuvo laikomasi higienos.
„Prieš įeidami į tvartą, kur laikomos kiaulės, jų augintojai nekeitė nei drabužių, nei avalynės. Nevykdyta graužikų kontrolė, nors žinoma, kad jie taip pat gali platinti ligą. Pagaliau žmogus dirbo žemės ūkio bendrovėje, traktoriumi nupjovęs žolę ją vežė ir bendrovės gyvuliams, ir savo kiaulėms, nors griežtai draudžiama pašarams naudoti šiaudų ar žolės, atvežtos tiesiai iš lauko, šerti maisto atliekomis ar laikyti gyvulius lauke. Ir kaip suprantamai paaiškinti žmonėms, kad taip negalima“, – kalbėjo valstybinis veterinarijos inspektorius.
Panaši situacija buvo užfiksuota ir prieš porą savaičių Nainiškių kaime, toje pačioje Miežiškių seniūnijoje. Kiaulių augintoja, pastebėjusi, kad vienos iš dviejų jos laikomų kiaulių šnipas kraujuoja, kreipėsi į veterinarijos specialistą.
Tą pačią dieną nustatyta, kad abu gyvuliai taip pat serga kiaulių maru, jie nedelsiant buvo sunaikinti. Šiame ūkyje pasikartojo analogiška situacija: gyvuliai buvo neregistruoti, biologinio saugumo reikalavimų taip pat nesilaikyta. Ne gana to, kiaulės galėjo lakstyti lauke.
Kiaulių maras birželio pradžioje buvo nustatytas ir Maženių kaime, Velžio seniūnijoje, esančiame ūkyje, tik čia buvo imtasi priemonių nuo maro. Šiame ūkyje susirgo dvi riestauodegės.
„Čia bent jau buvo laikomasi biologinio saugumo reikalavimų, tad labai kaltinti žmonių negalime. Be to, jie už kiaules gaus išmokas, nes gyvuliai buvo registruoti. Vis dėlto situacija gana grėsminga, nes nustatyta net 40 vietų aplink Miežiškius, Vadoklius, Velžį, Naujamiestį, kur rasta nugaišusių kiaulių ar šernų“, – teigė V. Kontautas.
Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas V. Kontautas teigia, kad kiaulių maro plitimą sunku suvaldyti, nes kai kurie gyventojai ne tik neregistruoja savo gyvulių, bet ir nesiima būtinų apsaugos priemonių.
Šiais metais Panevėžio rajone jau rasti 84 nugaišę šernai, dar 12 jų sumedžiota. Visiems jiems nustatytas afrikinis kiaulių maras. Kaip juokauja Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas, jų tarnyba pastaraisiais mėnesiais daugiau nieko neveikia, tik renka ir utilizuoja šernų gaišenas.
„Va ir šiandien gyventojai pranešė, kad rado penkis nugaišusius šernus. Tuoj perkopsime šimto ribą“, – sakė V. Kontautas.
Labiausiai baiminamasi, kad kiaulių maro židiniai nepasiektų Krekenavos apylinkių, kur įsikūręs vienas didžiausių kiaulių ūkių Lietuvoje. „Idavang Pasodėlė“ šiuo metu augina 47047 kiaules. Dar 662 riestauodeges turi Naujamiesčio seniūnijos ūkininkas Nerijus Latvėnas.
Visame rajone šiuo metu užregistruoti 246 kiaulių laikytojai, jie augina 918 kiaulių. Tačiau V. Kontautas teigė, kad rajone šių gyvulių yra gerokai daugiau, tik jų augintojai neregistruoja. Tad tarnybos specialistai patys imasi žygių ieškoti nelegalų. Jie duomenų bazėje tikrina, kas iki 2014 m. turėjo ūkius ir jų staiga atsisakė.
„Aišku, kai kurie visai atsisakė ūkių, bet yra ir tokių, kurie tiesiog neberegistruoja gyvulių. Važinėjame po kaimus ir tikrai randame tokių nelegalų. Tai yra parako statinė, nes vasarą, kai karšta, maras plinta žaibiškai“, – pabrėžė V. Kontautas.
Kai nustatomas kiaulių maro židinys, trijų kilometrų spinduliu visos kiaulės turi būti patikrinamos ir išskerdžiamos. Jeigu jų mėsa nėra užkrėsta, ją galima naudoti savo reikmėms. Už kiekvieną registruotą ir paskerstą kiaulę gyventojai gauna išmokas. Dalis žmonių gana geranoriškai vykdo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus: iš maro apimtų teritorijų jau išskerstos 157 riestauodegės – 42 bandos.
„Žmonių nepaliekame likimo valiai, jie gauna išmokas ir gali pasilikti sveikų gyvulių mėsą. Deja, yra tokių augintojų, kurie kaltina mus, kad dirbtinai keliame problemą. Lietuvių požiūris toks, kad kol bėda neužsuka į jų kiemą, tol nesiima jokių priemonių“, – tvirtino V. Kontautas.
Esant tokiai grėsmingai situacijai, bus imamasi itin griežtų priemonių. Paaiškėjus, kad apsikrėtusios kiaulės neregistruotos, jų laikytojų lauks solidžios baudos. Pasak Veterinarijos tarnybos viršininko, galima skirti iki 700 eurų baudą, tačiau kol kas abiem pastaraisiais atvejais, kai buvo rastas kiaulių maro židinys, gyventojams teks susimokėti perpus mažesnę – 350 eurų – baudą. Be to, svarstoma jiems patekti sąskaitas ir už maro židinio likvidavimą, tvarto dezinfekciją bei kritusių gyvūnų utilizavimą.
„Kol kas geranoriškai prašėme, bet matome, kad nieko nebus, reikia imtis griežtesnių priemonių. Gal baudos duos rezultatų. Kiaulių maras plinta ne dėl nežinojimo, o dėl nenoro žinoti“, – mano V. Kontautas.
Bus prašoma pagalbos ir seniūnų, ir vietos gyventojų, jeigu jie žino ar įtaria, kad kaimynai laiko neregistruotų kiaulių, apie tai informuoti tarnybą. Į pagalbą bus pasitelkta ir policija, kad atidžiau stebėtų gyvulių gabenimą. Mat iki šiol nėra sukurta jokių afrikinio kiaulių maro gydymo metodų ar vakcinų, apsaugančių nuo šios ligos.
„Kiekvienas judėjimas iš maro židinio didina tikimybę pervežti marą ir jį platinti. Situacija išties grėsminga, turime imtis visų įmanomų apsaugos priemonių. Ir patys žmonės turi suprasti, kad čia ne juokai“, – sakė V. Kontautas.
