Panevėžio rajone slėpėsi gamtos stebuklas

Panevėžio rajone slėpėsi gamtos stebuklas

Tvarkydami krūmais ir medžiais apžėlusią teritoriją Panevėžio rajone naujieji šeimininkai aptiko, ko gero, žavingiausią Lietuvoje trikamienį ąžuolą.

Seną sodybą Karsakiškio seniūnijoje prieš beveik dvejus metus nusipirkę verslininkas Marius Bilkis ir jo gyvenimo draugė Rūta Čepukonytė visiškai nesitikėjo, kad su apgriuvusiais pastatais, uždumblėjusiu tvenkiniu gaus ir neįtikėtiną priedą prie apleisto vienkiemio.

Tai neseniai patvirtino ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) specialistai.

Šie apie paslaptingą medį Panevėžio rajone sužinojo praėjusią vasarą iš „Sekundės“ korespondentų, kurie, lankydamiesi Kakūnų kaime naujai įkurtame hortenzijų parke, iš jo savininkų išgirdo ir žinią apie įdomias radybas.

Tuomet M. Bilkis pasakojo, kad išskirtinį ąžuolą aptiko visai atsitiktinai. Už sodybos ribų jį dengė tankūs krūmynai ir kiti medžiai.

„Iš pradžių to ąžuolo net nesimatė, bet tvarkydamas aplinką tiesiog atsitrenkiau kakta į dar nematyto dydžio kamieną tarp krūmų ir šabakštynų. Pasikviečiau artimuosius, išmatavome ąžuolo apimtį – prie šaknų 9,60 metro“, – pernai „Sekundei“ pasakojo naujakurys.

Internete susiradęs informacijos, kaip pamatuotas seniausias Lietuvoje Stelmužės ąžuolas, M. Bilkis pagal tą pačią metodiką bandė palyginti ir savo „kaimyną“. Nors abiejų medžių apimtys skyrėsi beveik trimis metrais, panevėžietis įtarė, kad jo rastas ąžuolas gali pretenduoti į antrą vietą po Stelmužės garsenybės.

Kakūnų gražuolį aptikę Marius Bilkis ir Rūta Čepukonytė nesitikėjo, kad tai bus žavingiausias Lietuvoje trikamienis ąžuolas. P. ŽIDONIO nuotr.

Kakūnų gražuolį aptikę Marius Bilkis ir Rūta Čepukonytė nesitikėjo, kad tai bus žavingiausias Lietuvoje trikamienis ąžuolas. P. ŽIDONIO nuotr.

Matavimai pasitvirtino

Kakūnų ąžuolu netrukus susidomėjo ir VSTT. Tarnyba pernai rudenį atliko tikslius šito medžio matavimus ir rezultatai išties neapvylė. Dabar Panevėžio rajone ilgai nuo žmonių akių besislėpusį plačiašakį ruošiamasi paskelbti valstybės saugomu gamtos objektu.

„2020 metų rugsėjį mūsų tarnybos specialistai apžiūrėjo ir išmatavo Kakūnų ąžuolą vietoje. Nustatyta, kad jis trikamienis, medžio kamieno skersmuo 80–120 centimetrų. Išsišakojusių kamienų apimtys siekia 4,25, 3,8 ir 2,5 metro. Lazeriniu aukštimačiu nustatytas ąžuolo aukštis – 24 metrai. Lajos skersmuo – 27 metrai“, – medžio matmenis vardijo VSTT Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistas Vytautas Rukas.

Paprastai ąžuolų apimtis, anot jo, matuojama 130 cm aukštyje. Kakūnų dičkis išsišakoja žemiau, todėl tiksliai palyginti jo su kitais saugomais ąžuolais nėra galimybės.

Tačiau specialistas patvirtina: šis Panevėžio rajone augantis 3 kamienų ir daugiau nei 4 m apimties ąžuolas yra vienas storiausių Lietuvoje. Be to, jis atitinka nustatytus kriterijus medį paskelbti valstybės saugomu.

„Saugotini ąžuolai gali būti skelbiami nuo keturių metrų. Ar tai storiausias trikamienis ąžuolas, negalime pasakyti, nes išsišakojusius medžius sunku palyginti. Bet jis tikrai labai žavus ir išraiškingas. Džiaugiamės, kad tos vietos šeimininkai rado šį gamtos turtą“, – sako V. Rukas.

Panevėžio rajone apžiūrėto ąžuolo amžiaus ekspertai nevertino. Tai padaryti galima tik paimant kamieno mėginius. O tarnyba patikina neskatinanti net ribotų medžio intervencijų (žalojimo) vien smalsumui patenkinti.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Karsakiškio seniūnijoje esantį ąžuolą rengiasi paskelbti saugomu gamtos paminklu. P. ŽIDONIO nuotr.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Karsakiškio seniūnijoje esantį ąžuolą rengiasi paskelbti saugomu gamtos paminklu. P. ŽIDONIO nuotr.

Išraiškingas trikamienis

Panevėžio rajone rasto medžio pagrindinė vertė yra jo išskirtinumas.

„Skelbti valstybės saugomu Kakūnų ąžuolas atrinktas, visų pirma, dėl ryškių trijų kamienų. Vertės šiam objektui suteikia ir visiškai natūrali jo aplinka. Be to, medis tampa svarbus vietos kraštovaizdžio akcentas, turintis ekologinę ir išskirtinę estetinę vertes“, – sako V. Rukas.

Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisija, įvertinusi ąžuolą pagal visus kriterijus, šių metų balandį pasiūlė aplinkos ministrui inicijuoti Kakūnų ąžuolo paskelbimą valstybės saugomu gamtos paveldo objektu. Aplinkos ministras prieš tris savaites savo įsakymu pavedė parengti naujojo gamtos paveldo objekto schemą ir pradėti jo steigimo procedūras.

„Skelbti valstybės saugomu Kakūnų ąžuolas atrinktas pirmiausia dėl ryškių trijų kamienų. Vertės šiam objektui suteikia ir visiškai natūrali jo aplinka.“

V. Rukas

Viską atlikus bus ruošiamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

„Tai reiškia, kad aplink Kakūnų ąžuolą 5 metrų spinduliu bus saugoma zona. Po medžiu nebus galima vykdyti statybų ar kitos veiklos, kuri kenktų gamtos paveldo objektui“, – aiškino V. Rukas.

Tačiau lankyti ir apžiūrėti naują Karsakiškio seniūnijos garsenybę tikrai bus galima.

P. ŽIDONIO nuotr.

P. ŽIDONIO nuotr.

Naujiena nudžiugino

Panevėžio rajono įžymybę aptikusius M. Bilkį ir R. Čepukonytę žinia apie ąžuolo paskelbimą saugomu labai nudžiugino.

„Galvojome, kad po pernai metų, kai žurnalistai aprašė ąžuolą, tuo viskas ir pasibaigė. Patys pamatavome, pasijuokėme ir pamiršome“, – pasakojo R. Čepukonytė.

Kol kas medį nuo garsiojo hortenzijų parko skiria tvora ir užrakinti vartai. Bet jei lankytojams bus smalsu, šeimininkai žada atverti taką link gamtos stebuklo.

„Medis iš tiesų įspūdingas, šakos net apsunkusios nuo plačios žalumos. Čia pat teka Lėvuo. Visokių istorijų apie šitą vietą jau girdėjome, bet tik tas ąžuolas tikriausiai viską matė, kas čia vyko“, – sako hortenzijų parko šeimininkė.

Įvažiavimą į jų sodybą nuo kelio Panevėžys – Kupiškis dabar žymi paminklinis akmuo 1863 metų sukilimo mūšiams atminti. Šios kovos, spėjama, ir vyko Kakūnuose bei gretimose apylinkėse.

„Kai čia atsikraustėme, buvo apleisti pastatai, beržynėlis, mažas užžėlęs tvenkinukas. Viską griovėme ir valėme“, – pasakoja R. Čepukonytė.

Artimiausiu metu Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą, be Kakūnų ąžuolo, taip pat turėtų papildyti dar 24 Lietuvoje dėmesį traukiantys gamtos objektai. Daugiausia jų – medžiai. Taip pat siūloma įtraukti ir du akmenis bei šaltinį.

Visi jie, pasak gamtos vertybių ekspertų, yra saviti kraštovaizdžio akcentai, turintys estetinę, ekologinę, istorinę ar pažintinę vertę.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų